Prieš 30 metų Lietuva ir Ukraina atkūrė nepriklausomybę, tačiau Baltijos šalys žengė į Vakarus ir pradėjo pokyčių kelią, o Ukraina liko ilgus metus trypčioti vietoje. Kino režisieriaus Sergejaus Loznicos nuomone, ukrainiečiai neįvertino „iš dangaus nukritusios“ laisvės ir nesuvokė, kad ją reikia stiprinti ir ginti. Laikas buvo prarastas, tačiau pradėti būtinas permainas niekada ne vėlu. Svarbiausia – ištrūkti iš sustingusios sistemos, o tam reikia pagalbos iš išorės. Su filmo „Mr. Landsbergis“ režisieriumi kalbėjosi žurnalistas Aidanas Praleika.

Redakcijos pastaba: šis interviu buvo darytas prieš prasidedant karui Ukrainoje.

– Koks jūsų asmeninis ryšys su Sąjūdžiu, Kovo 11-ąja? Ar tuo metu lankėtės Lietuvoje?

– Deja, tais laikais Lietuvoje nebuvau. Dirbau Kibernetikos institute Kijeve. Tai, kas vyko Lietuvoje, išgyvenau per tai, ką pavykdavo sužinoti iš televizijos ir spaudos. Iš pradžių, galima sakyti, net nesidomėjau tuo, kas vyko, nes Sovietų Sąjunga buvo pelkė, klampynė, iš kurios atrodė neįmanoma ištrūkti. Dauguma žmonių taip ir gyveno – nuošalyje nuo bet kokių politinių neramumų. Dauguma neįsivaizdavo, kad galėtų rastis jėgų, galinčių išjudinti tą sistemą.

2022 03 05 08:00

Spausdinti

Dalintis