

Istoriko Grahamo Hancocko „Netflix“ serialas teigia atskleidžiantis tiesą apie mūsų senovę. Kritikai sako, kad jis platina pavojingas nesąmones. Šiuos ginčus narpliojo Tomas Weberis.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
G. Hancockas buvo susierzinęs. Jis tikėjosi nufilmuoti pietinėje Ohajo valstijos dalyje esantį Didįjį Gyvatės piliakalnį savo „Netflix“ dokumentiniam serialui „Senovės apokalipsė“ – naujausiai užmačiai jau 30 metų trunkančiose pradingusios ledynmečio civilizacijos įrodymų paieškose. Dauguma mokslininkų mano, kad šiuos gyvatiškus pylimus prieš 900 arba 2,3 tūkst. metų suformavo Amerikos čiabuviai, bet G. Hancockas laikosi nuomonės, kad šiems statiniams yra apie 13 tūkst. metų. Vis dėlto jam nepavyko nusivesti žiūrovų į ekskursiją, nes sumanymas įstrigo dar nė neįvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę.
Leidimo filmuoti G. Hancocko prodiuseriai paprašė pelno nesiekiančios organizacijos „Ohio History Connection“ (OHC), kuri prižiūri šį istorinį paminklą, bet organizacija atsisakė. Kitos prodiuserių komandos tikriausiai būtų metusios mintį ir tiesiog susiradusios kitą filmavimo aikštelę, bet „Senovės apokalipsės“ autoriai nutarė pasinaudoti proga.