ScanpixPenkios istorijos iš šalies, atsidūrusios ties riba. Jas užrašė Ruhullahas Khapalwakas ir Andrew Northas.
Daugiau nei prieš metus Talibanui perėmus Afganistano kontrolę, su nauju gyvenimu kažkaip pavyko susitaikyti net tiems afganistaniečiams, kurie nesėkmingai bandė išskristi paskutiniais amerikiečių lėktuvais iš Kabulo. Provincijose, kur virė aršiausios Talibano ir JAV remiamos vyriausybės kovos, vis dar jaučiamas palengvėjimas, kad 20 metų trukęs konfliktas pagaliau baigėsi. Tačiau daugelis baiminasi, kad gali kilti naujas pilietinis karas.
Naujasis Talibano režimas ne toks viduramžiškai žiaurus kaip ankstesnis. Jo atstovai mielai naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis ir nebesiekia uždrausti televizijos. Jie automatiškai nebaudžia žmonių už griežtų aprangos taisyklių pažeidimus. Tačiau pamatinės Talibano vertybės nepasikeitė. Faktiškai uždrausta mergaitėms lankyti vidurinę mokyklą – taip nubraukta dešimtmečius trukusi pažanga moterų švietimo srityje. Vietos vadai nepaisydami Talibano lyderių paskelbtos amnestijos medžioja buvusios Vakarų remiamos vyriausybės kovotojus.
Bėgant mėnesiams vis kaitriau liepsnoja ginkluotas pasipriešinimas, ypač į šiaurę nuo Kabulo esančiame Pandžšyro slėnyje, kuris nuo seno priešinosi Talibano valdžiai. Vyriausybei taip pat sunkiai sekasi suvaldyti plintantį konkuruojančios sunitų ekstremistų grupuotės „Islamo valstybė“ terorą. Savižudžių išpuoliai visų pirma rengiami prieš Afganistano hazarų mažumą, kurią daugiausia sudaro šiitai.
