Pirmoji Prancūzijos ponia Brigitte Macron atsidūrė dėmesio centre. Sophie Pedder domisi, ar nebyli šypsena slepia tylią maištininkę.
Balandį ji stovėjo Baltųjų rūmų pievelėje, avėdama batelius laibais it palapinės kuoliukai kulniukais, ir stebėjo, kaip jos vyras su Donaldu Trumpu kastuvais kapsto žemę. Tų pačių metų pradžioje kelionėje į Kiniją pozavo apsirengusi tamsiai raudoną švarką su kariško stiliaus sagomis ir įsitvėrusi sutuoktinio rankos. Pavasarį Sankt Peterburge Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui kalbantis su Vladimiru Putinu ji tylomis stovėjo šalia, vilkėdama santūrią juodą suknelę ir kreminį lietpaltį. „Esu ten nedalyvaudama ir drauge dalyvaudama, – kartą pasakė buvusi prancūzų literatūros mokytoja, kalbėdama apie savo kaip Prancūzijos pirmosios ponios vaidmenį. – Tai labai keista.“
B. Macron gyvenime daug kas keista. Amjeno miestelio jėzuitų aukštosios mokyklos mokytoja, ištekėjusi už bankininko ir užauginusi tris vaikus, pamilsta 24 metais jaunesnį jos teatro pamokas lankantį studentą. Vaikinas ištremiamas į Paryžių baigti mokyklos ir ten ima daryti karjerą aukščiausiose šalies institucijose, bet atsisako pamiršti šią moterį. Galiausiai pora susituokia. Jis išrenkamas Prancūzijos prezidentu.
Toks siužetas skamba neįtikėtinai. Bėgant metams neįprasti poros santykiai buvo smerkiami, kėlė nerimą visuomenei, kaitino nesibaigiančias diskusijas ir skatino pagiežingas paskalas. Ko gero, netikėčiausias posūkis buvo tai, kad vyrui tapus prezidentu 65-erių B. Macron sugebėjo vos per metus įsiteikti visuomenei. Ji privertė prancūzus pasidomėti, ką reiškia būti moterimi – ypač tokio amžiaus. Jos tėvynės patirtis šiuo klausimu sudėtinga. XX a. šeštajame dešimtmetyje gimusi B. Macron priklauso tai prancūzių kartai, kuriai augant šalyje formavosi šiuolaikinė seksualinio patrauklumo samprata. Prancūzija padovanojo pasauliui bikinius ir Brigitte Bardot, bet čia taip pat stiebėsi pirmieji feministinės teorijos daigai – 1949-aisiais pasirodė revoliucinis Simone de Beauvoir veikalas „Antroji lytis“.
