Išskirtinius protinius gebėjimus dažnai vertiname kaip dovaną. Bet Maggie Fergusson aiškinasi, kodėl tiek daug protingų vaikų yra visiški nepritapėliai.
Tomas prisimena tą dieną, kai nutarė norįs tapti teorinės fizikos specialistu. Jis domėjosi juodosiomis bedugnėmis ir buvo sukaupęs visą dėžę straipsnių apie savo teorijas. Viename svarstė ryšį tarp juodųjų ir baltųjų bedugnių – daugybę hipotetinių energiją skleidžiančių kosmoso darinių. Jo manymu, erdvėlaikyje juodosios bedugnės turi būti susijusios su baltosiomis. „Sugretinęs jas pamačiau, kad viskas atitinka. Tuomet ir supratau, kad noriu siekti šios profesijos.“ Tiesa, Tomui dar trūko matematikos žinių, kad įrodytų savo teoriją, bet prieš akis laukė beveik visas gyvenimas. Tuo metu jam buvo vos penkeri.
Dabar berniukui jau vienuolika. Namie jis dažniausiai ilsisi sudarinėdamas matematikos egzaminų užduotis su atsakymų lapais. Praėjusiais metais Kalėdoms jis paprašė tėvų sumokėti 140 eurų mokestį laikyti matematikos GCSE egzaminą, kurį dauguma britų laiko tik sulaukę šešiolikos. Šiuo metu jis ruošiasi mokytis matematiką A lygiu. Tomas – vienintelis vaikas šeimoje ir iš pradžių jo motina Chrissie manė, kad sūnaus polinkis į skaičius yra normalus, bet pamažu suprato klydusi. Nusivedusi jį į Londono karališkosios observatorijos paskaitas apie tamsiąją medžiagą pastebėdavo, kad kitų vaikų ten nėra. Tomo mokytojas motiną informavo, kad per pertraukas, užuot lauke žaidęs su bendraamžiais, berniukas mieliau sėdi klasėje ir sprendžia uždavinius.
Vieną dieną tėvai nusivežė Tomą į Milton Keinsą, kad jo intelektą įvertintų organizacija „Potential Plus“, anksčiau vadinta Nacionaline gabių vaikų asociacija. „Pasakėme jam, kad laukia galvosūkių diena“, – pasakojo Chrissie. „Tai buvo mano svajonių pasaulis, – prisiminė Tomas. – Visas pusdienis testų!“ Motina laukė, kol sūnus suko galvą spręsdamas uždavinius. Rezultatai parodė, kad pagal intelektą Tomas yra tarp 0,1 proc. protingiausių britų.
