ScanpixJis nukeliavo į Siriją kovoti šventajame kare. Grįžęs į Kosovą toliau kviečia tikinčiuosius prisidėti prie džihado. Alexanderis Clappas gauna retą progą pakalbinti buvusį „Islamo valstybės“ kariuomenės narį.
Kelias, kuriame Fitimas Lladrovci tapo kone garsiausiu blogos reputacijos asmeniu visuose Balkanuose, prasidėjo 2013 m. spalį, kai jam buvo 23-eji. Pasiėmęs per visą gyvenimą sutaupytus 350 JAV dolerių ir atsisveikinęs su žmona jaunuolis išvyko iš suodino Obiličiaus miesto centrinėje Kosovo dalyje. Iš sostinės Prištinos nuskrido į Stambulą, o paskui kitu lėktuvu pasiekė Chatajaus provinciją pietrytinėje Turkijos dalyje. Oro uoste vyrą pasitiko stambus arabas juodu sportiniu kostiumu ir akiniais nuo saulės. Jis nuvežė atvykėlį į vienaukštį namą, kur F. Lladrovci nustebo tarp daugybės gultų sutikęs dar šešis etninius albanus. Du iš jų vyrai, dvi – moterys, kurių sutuoktiniai jau prieš kelis mėnesius buvo persikėlę į Siriją, ir du vaikai: dvejų berniukas ir šešių mėnesių nuolat verkdavusi mergaitė.
Kitą dieną albanus nuvežė prie sienos ir nurodė pėsčiomis eiti kelis kilometrus, kol pasieks autobusų liniją. Ten jie sulipo į baltą mikroautobusą, kur prie jų prisijungė būrys barzdotų kaukaziečių, pasak F. Lladrovci, atrodžiusių „lyg liūtai“. Per smėlėtą, Mėnulį primenantį kraštovaizdį jie nudardėjo gilyn į Siriją. „Peizažas man pasirodė gražus, – prisimena F. Lladrovci. – Bet visą laiką drebėjau. Įtampą labiausiai kėlė baimė patekti Assadui į nagus.“
F. Lladrovci įveikė šimtus kilometrų vien tam, kad susikautų su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu, kuris 2011 m. jau pirmosiomis Arabų pavasario dienomis ėmė malšinti gatvių protestus. Vėliau B. al Assadas pradėjo šaudyti oponentus. F. Lladrovci nepavyko baigti mokyklos ir gauti nuolatinio darbo. Jo teisingumo samprata susiformavo vaikystėje, kai XX a. paskutiniame dešimtmetyje etniniai albanai sukilo prieš serbus ir padedami amerikiečių išsikovojo nepriklausomybę. Jų sukurtoje Kosovo valstybėje vyravo islamas. F. Lladrovci tikėjo, kad Sirijoje jam lemta atlikti tokį pat vaidmenį, kaip amerikiečiams Kosove – gelbėti engiamuosius. B. al Assado vardą jis taria su pagieža ir laiko jį „žmogumi, visiškai neišmanančiu islamo“.
