Robertas Icke’as – radikaliausias jaunosios kartos teatro režisierius. Laurai Barton jis pasakoja, kaip pritaikyti klasiką naujiesiems laikams.
Kiekvienas vakaras prasideda monetos metimu. Žiūrovams nuščiuvus, aktorės Lia Williams ir Juliet Stevenson iškilmingai žengia parteriu, kol sustoja viena prieš kitą. Abi panašaus amžiaus ir kone identiškais tamsiais kostiumais vilkinčios moterys atidžiai apžiūrinėja partnerę. „Skaičius“, – šūkteli L. Williams prasidėjus apeiginiam monetos metimui. Pauzė. Žiūrovai laukia sulaikę kvapą. „Skaičius“, – ryžtingai pakartoja ji.
Šia scena prasideda kiekvienas R. Icke’o režisuotos Friedricho Schillerio pjesės „Marija Stiuart“ seansas. Spektaklis tyrinėja pasmerktosios Škotijos karalienės ir jos pusseserės bei budelės Elžbietos I santykius. 2016 m. ši pjesė buvo pastatyta šiaurinėje Londono dalyje esančiame „Almeidoje“, o 2018-aisiais persikėlė į „Vest Endo“ teatrą. Aktorės L. Williams ir J. Stevenson išmoko abu pagrindinius vaidmenis ir kas vakarą mesdavo monetą, lemiančią, kuris vaidmuo teks kuriai aktorei. Spektakliui apie valdžios nepastovumą ir likimo vingius ši akimirka suteikdavo papildomos įtampos.
31-ų R. Icke’as yra radikaliausias ir labiausiai intriguojantis Didžiosios Britanijos teatro režisierius. Nuo 2013 m. jis dirba direktoriaus pavaduotoju „Almeidos“, kur pagarsėjo įdomiomis tokių klasikinių pjesių kaip „Hamletas“, „Dėdė Vania“ ir „Orestėja“ interpretacijomis. Skrupulingas, aistringas ir hierarchijos nepaisantis jaunuolis siekia laužyti tradicijas. Jį erzina, kad niekas nesiryžta mesti iššūkio tokiai gausybei tingaus ir neoriginalaus teatro. Jo drąsa akivaizdžiai matyti režisūroje nuo visiško „Marijos Stiuart“ minimalizmo iki stebėjimo kamerų įrašų „Hamleto“ fone. Be to, jis drąsiai perrašinėja net gerbiamiausių autorių tekstus: įterpia eilutes, pastraipas ir ištisas scenas. „Jis kuria santechninį teatrą, – sako savaitraščio „Observer“ teatro kritikė Susannah Clapp. – Valo užsikimšusius vamzdžius ir rodo, kokie įdomūs gali būti įprasti teatriniai siužetai. [...] Jis leidžia daugiau tikėtis iš scenos.“
