Biurų darbuotojai kyla nuo kėdžių ir eina virti alaus, kepti duonos ar marinuoti daržovių. Ryanas Aventas mano, kad amatų populiarėjimas rodo šiuolaikinės ekonomikos trūkumus ir galbūt net jos ateitį.
„One Eight“ viskio varykla įkurta apleisto pramoninio Aivi Sičio rajono, esančio už trijų kilometrų į šiaurę nuo Vašingtono Kapitolijaus, sandėlyje. Už masyvių metalinių durų įrengtas dailus gėrimais nukrautas baras, pasisėdėti skirta erdvė su stalo futbolo stalu ir atributikos stendas su logotipais nusėtais marškinėliais, kuriuos retkarčiais nugvelbia vietos šuo Bumeris. Kitapus patalpos durys veda į varyklos dalį, kur atvežami didžiuliai grūdų maišai ir išvežami viskio buteliai. Joje tvyro keistai žavi pramoninė nuotaika. Palei vieną sieną išrikiuoti elegantiški variniai ir plieniniai distiliavimo katilai. Viršutinėje jų dalyje fermentuotų grūdų sriuba įkaitinama iki virimo – jos garai taps stipriu alkoholiniu gėrimu. Atokiausiame patalpos gale stūkso rietuvės didelių ąžuolinių statinių, kuriose bręsta viskis.
Varyklos steigėjai Sandy Woodas ir Alexas Lauferis į šį verslą atėjo iš skirtingų sričių. S. Woodas anksčiau dirbo teisininku, jo specializacija – imigracijos bylos. Alexas Silicio slėnyje turėjo biotechnologijų bendrovę. Nutarę pasukti nauju gyvenimo keliu seni draugai dvejus metus gilinosi į šio amato meną ir mokslą, žinių sėmėsi iš kitų smulkių gamintojų, kaupė kapitalą ir ieškojo naujai įmonei tinkamiausios vietos. Palaukti teko net pradėjus gaminti stipriuosius gėrimus: S. Woodas ir A. Lauferis labiausiai norėjo varyti burboną, o šis išskirtinį aromatą ir spalvą įgyja tik bręsdamas ilgiau kaip metus. Per dvejus nuo atidarymo prabėgusius metus „One Eight“ jau pardavė nebrandintų alkoholinių gėrimų, tokių kaip džinas ir baltasis viskis. Šį rudenį jie pagaliau išleido burboną – pirmąjį, pagamintą Kolumbijos apygardoje nuo alkoholio draudimo pabaigos 1933 m.
Smulkių varyklų verslo bumas kilo ne tik Kolumbijos apygardoje, bet ir visoje šalyje. Pramoninių ūkių kontekste šios įmonės yra tik lašas jūroje. Skaičiuojama, jog smulkių varyklų gėrimai užima vos 2 proc. JAV rinkos. Bet jos priklauso augančiam judėjimui, kuris keičia vartojimo ekonomiką viso pasaulio miestuose. Neseniai atidaryta pirmoji Kolumbijos apygardoje vyno darykla, daugelyje miesto barų siūloma paskanauti bent kelių rūšių iš čiaupo pilstomo vietos alaus, prekiaujama amatininkų marinuotomis daržovėmis ir skrudintomis kavos pupelėmis. Smulkūs mėsininkai, kurie stengiasi panaudoti kuo daugiau skerdžiamų gyvūnų dalių, siūlo vietoje užaugintos jautienos. Savo gaminiais prekiauja puodžiai ir odadirbiai. Atidaroma tradicinių kirpyklų, kuriose galima ne tik apsikirpti, bet ir pasitrumpinti barzdą bei pasidailinti riestus ūsus, o siuvyklose – užsisakyti prie tų ūsų derantį karalienės Viktorijos epochos stilistikos kostiumą. Yra net amatininkų, kurie gamina ledą.
