ShutterstockXX a. paskutinio dešimtmečio viduryje Jungtinės Tautos įrengė lauko aerodromą Ngaroje, vakariniame Tanzanijos pakraštyje, kad galėtų aprūpinti pabėgėlių stovyklas prie Burundžio sienos. Prabėgo trys dešimtmečiai, ir aerodromas pritaikytas kitiems poreikiams. Per praėjusius metus jame nutūpė apie tuziną lėktuvų, atskraidinusių nebe humanitarinės pagalbos darbuotojus, o potencialius investuotojus. Viena neseniai atskridusi grupė, prie kurios prisijungė ir „The Economist“ žurnalistai, sulipo į visureigių konvojų ir nuvažiavo ta kalvota, žalia rytinės Afrikos dalimi pro žemdirbius, mojančius aprūdijusiais kauptukais tarsi golfo žaidėjai, besiruošiantys kirčiui.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Po dviejų valandų vora pasiekė tikslą – Kabangą, kur glūdi bene puikiausi pasaulyje dar neeksploatuoti nikelio, reikalingo elektromobilių akumuliatoriams, klodai. Nors geologai telkinio potencialą atrado prieš pusę amžiaus, tik dabar sklypas gali tapti kasykla, kurios pagrindinė savininkė – „Lifezone Metals“, kotiruojama JAV.
Iš dalies tai lemia atgijęs entuziazmas dėl Afrikos iškasenų. Kabanga yra vienas projektų, sudominusių JAV valdžią, panūdusią investuoti į kritinės svarbos iškasenas. Kartu susidomėjimas Kabanga atspindi pagerėjusią aplinkinę infrastruktūrą, – įskaitant galimybę atvesti elektrą į sklypą, asfaltuotus kelius ir naują geležinkelį, – bent iš dalies finansuotą Afrikos finansų įstaigų, mobilizavusių pačių afrikiečių pinigus.
