Kadaise valdžia Afrikoje retai buvo perduodama per rinkimus. 1960–1989 m., kai žemyne buvo įprastas vienpartinis valdymas, nauji vadovai ateidavo į valdžią per perversmus, mirus pirmtakui arba susitarus elitui. Net po 1990 m., kai Afrikos šalys viena po kitos įvedė daugpartinius rinkimus, rinkėjai retai išstumdavo valdančiuosius. Kartais dėl to, kad balsuojantieji buvo patenkinti valdančiosiomis partijomis. Bet dažniau dėl to, kad jau turintys valdžią naudojo valstybės aparatą rinkimams klastoti ir rinkėjams bauginti.
Todėl nieko keisto, kad Užsachario Afrikoje tik apie pusę gyvenančiųjų demokratinėse šalyse yra patenkinti tokia valdymo forma. Vis dėlto viena permaina teikia vilčių – didėja opozicinių partijų konkurencingumas. 2011–2022 m. po rinkimų prie valdžios vairo Afrikoje stojo 42 nauji vadovai. Iš jų 17 buvo iš tuo metu valdžiusios partijos atėję įpėdiniai. Likę 25 buvo opozicijos politikai – daugiau nei per bet kurį iš trijų ankstesnių dešimtmečių. Pavyzdžiui, neseniai valdžia taip pasikeitė Kenijoje, Malavyje, Zambijoje.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Net tada, kai oponentai nelaimėjo rinkimų, daugeliu atvejų jie surinko tiek balsų, kad valdančiosios partijos sunerimo, pavyzdžiui, Angoloje ir PAR. Yra priežasčių manyti, kad 2023 m. matysime daugiau stiprių rezultatų.
