ShutterstockBrazilija ir Gajana ruošiasi gausos laikams. Bet dėl krintančios paklausos likusiam regionui kyla grėsmė.
Giliuose žydruose vandenyse prie Gajanos krantų didžiuliai laivai pumpuoja naftą iš trijų kilometrų gylyje nuo paviršiaus glūdinčių telkinių. Jie keičia vienos mažiausių ir skurdžiausių Pietų Amerikos šalių likimą. 2015 m. amerikiečių naftos milžinė „ExxonMobil“ rado pirmą iš telkinių, šiandien apimančių apie 11 mlrd. barelių patvirtintų žalios naftos atsargų, t. y. apie 0,6 proc. bendro pasaulio kiekio. Prieš trejetą metų pradėta gavyba dabar įsibėgėja. Iki 2028 m. jos lygis gali pasiekti 1,2 mln. barelių per dieną – fiksuodama tokį lygį šiandien Gajana būtų didžiausių naftos tiekėjų dvidešimtuke. Tai stulbinamas lobis vos 800 tūkst. gyventojų turinčiai šaliai. Užsienio politikams nebekyla problemų rasti ją žemėlapyje. Liepos 6-ąją šioje šalyje lankėsi JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
Gajanai nusišypsojusi sėkmė davė naują postūmį naftos gavybai Lotynų Amerikoje. Remiantis nesena Tarptautinės energetikos agentūros ataskaita, prie pasaulinės gavybos nuo dabar iki 2028 m. prisidės 5,8 mln. barelių per dieną. Apie ketvirtį papildomo kiekio duos Lotynų Amerika, apsivertus tendencijai, kai dešimt metų regione buvo išgaunama vis mažiau (žr. 1 grafiką). Tiesa, gavyba Argentinoje, Brazilijoje ir Gajanoje augs, o visur kitur mažės.
Naftos paklausa pasaulyje artimiausiais dešimtmečiais turėtų persiristi per piką, įsitvirtinant švaresnės energijos alternatyvoms. Nors perėjimo prie kitokios energijos laikotarpiu nafta liks reikalinga, jos gavyba, kad liktų konkurencinga, turės būti pigi ir mažai teršti anglies junginiais. Brazilija ir Gajana veikiausiai išloš daugiau nei dauguma eksportuotojų. Gajanoje „ExxonMobil“ su partnerėmis negaišuodamos skuba tiekti naftą rinkai. „Vyriausybės, taip pat mūsų, tikslas čia kuo skubiau spartinti telkinių parengimą eksploatacijai“, – sakė įmonės atstovė spaudai Meghan Macdonald. Iš dalies siekiama ir gauti kuo daugiau pelno, kol nafta brangi.
