ShutterstockAtrodo, kad elektrifikavimas gali nurungti anglies dioksido surinkimą bei saugojimą ir net vandenilį.
BASF verslas – molekulinis. Didžiausia pasaulyje cheminių medžiagų gamintoja, veikianti daugiau kaip 90 šalių, jų pagamina išties daug. Kai šiose molekulėse yra anglies atomų (o jų labai daug, nes tai – nuostabus universalus išteklius), jie dažniausiai gaunami iš iškastinio kuro. O kai joms pagaminti reikia aukštos temperatūros (taip būna dažnai), šiluma irgi gaunama deginant iškastinį kurą. Dar visai neseniai didžiulė BASF gamykla Liudvigshafene, Vokietijoje, sudegindavo net 4 proc. visų šalyje sunaudojamų gamtinių dujų.
Įprasta manyti, kad tokia įmonė negali nė tikėtis reikšmingai sumažinti savo veikloje pagaminamų anglies dioksido molekulių skaičiaus. Teigiama, kad sumažinti taršą anglies dioksidu galima nebent surenkant šias molekules ir laidojant jas po žeme. Pagal tą patį įprastą požiūrį, jei BASF liautųsi deginti dujų molekules šilumai gaminti, akivaizdi ekologiška alternatyva būtų deginti vandenilio molekules. Tačiau prieš tai šias molekules reikėtų pagaminti, o tam irgi reikia daug energijos.
Būtent dėl to neseniai nuskambėjęs BASF vadovo Martino Brudermüllerio pareiškimas, kad „daug energijos naudojančias pramonės šakas dekarbonizuoti galima tik jas elektrifikuojant“, daugeliui skamba kaip erezija. Elektra skirta būstams, lemputėms ir galbūt automobiliams, bet ne sunkiosios pramonės šakoms, kuriose sudeginamas didžiulis kiekis iškastinio kuro. Vis dėlto taip kalba ne tik dr. M. Brudermülleris.
