Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 6 d.


PABĖGIMAS IŠ LOKIŲ RINKOS
Naujas Europos žvilgsnis į energetinę ateitį
The Economist
Shutterstock
Migla sklaidosi.

Ar užteks 100 JAV dolerių už barelį perkopusios naftos kainos, sumaišties dujų rinkose ir karo, kad Europa atjunktų nuo rusiškų dujų?

Rusijai 2014 m. aneksavus Krymą, Europa būgštavo, kad Vladimiras Putinas nebetieks dujų klientams iš Europos Ukrainą kertančiais vamzdynais. Tuometis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas dėl to rūsčiai perspėjo: „Per didelė priklausomybė nuo rusiškos energijos daro Europą silpną.“ V. Putino pajėgoms pradėjus masinį Ukrainos puolimą, Europa tikrai atrodo silpnesnė. Nors buvo pastangų rasti įvairesnių tiekimo šaltinių, įrengti tarpvalstybines dujų jungtis ir statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui reikalingus įrenginius, dujotiekiais į ES ir Jungtinę Karalystę tekančių rusiškų dujų apimtis per dešimt metų iki 2020-ųjų išaugo penktadaliu ir sudaro apie 38 proc. visų Europoje sunaudojamų dujų. Vokietija tais metais iš Rusijos gavo daugiau kaip pusę jai reikalingų dujų.

Naujausia V. Putino agresija gali pagaliau priversti Senąjį žemyną pabusti iš saldaus energetinio miego. Vasario 22-ąją, rusų tankams ruošiantis įvažiuoti į Ukrainą, Vokietija nusprendė sustabdyti ją su Rusija jungiančio kontroversiško naujojo dujotiekio „Nors Stream 2“ galutinį patvirtinimą. Po kelių dienų kancleris Olafas Scholzas prisiekė „keisti kursą, kad nebepriklausytume nuo importo“, šaliai didinant atsinaujinančių šaltinių pajėgumus, sukaupiant didesnes dujų ir akmens anglių atsargas, atgaivinus planus statyti SGD terminalus. Plačiame ES masto pasiūlyme užtikrinti Bendrijos „energetinę nepriklausomybę“, kurį Europos Komisija turėjo pristatyti kovo 2-ąją, bet nukėlė dėl karo, turėtų būti pasisakyta už strategines atsargas ir privalomas dujų saugyklas, mažinant Rusijos keliamą riziką artimiausioje ateityje, o ilgalaikėje perspektyvoje – už rimtą atsinaujinančiosios energijos ir ekologiškų technologijų, pavyzdžiui, vandenilio, plėtrą.

Tai būtų solidus ES energetikos politikos posūkis, kai anksčiau buvo svarbiausia tiesiog pasirūpinti, kad energijos rinkos liktų konkurencingos. Per keletą pastarųjų metų, klimatui tapus pagrindiniu rūpesčiu, politikos tikslai išsiplėtė. „Vis labiau augant grėsmei, kad V. Putinas naudos energiją kaip ginklą, net ir tųdviejų tikslų „negana“, – sakė Ispanijos ministro pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera. Dabar ES reikia suderinti tris sunkiai suderinamus tikslus: kainą, ekologiją ir saugumą.

2022 04 14 06:45
Spausdinti