ScanpixApie atstatymą reikia pradėti galvoti daug anksčiau, nei baigiasi kovos
Laukas prie Grigorijaus Tkačenkos tvenkinio nusėtas 220 milimetrų reaktyvinių sviedinių liekanų. Jo karpiai negyvi – kovą, balandį žemdirbio ūkį buvo užėmę rusų kariai, kurie žvejojo karpius mėtydami į vandenį granatas. Rusų sviediniai suvarpė naują ūkio biurą ir automatinio melžimo gardą. G. Tkačenka suskaičiavo apie 1 mln. JAV dolerių nuostolių, įskaitant 158 karves – apie pusę jo bandos. „Rusai jas paskerdė ir suvalgė tas dalis, kurias lengva išmėsinėti, – pasakoja vyras. – O visa kita paliko pūti.“
Bet jau spalio viduryje Lukašivkoje, už 120 kilometrų į šiaurę nuo Kyjivo, įsikūręs ūkis vėl sukosi. Didžiuliame betoniniame sandėlyje šakiniai krautuvai dėlioja bulvių dėžes, o darbininkai prižiūri mašinas, kurios lazeriais rūšiuoja bulves pagal dydį. Diduma G. Tkačenkos laukų buvo išminuoti, grūdų elevatorius sutaisytas, kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų derlius nuimtas, o likusios karvės ramiai kramsnojo aptvaruose.
Ukraina, kaip ir G. Tkačenkos ūkis, ūžia sumaištimi. Ukrainiečiai skuba taisyti tai, ką Rusija sugriovė, ir palaikyti veikiančią ekonomiką. Plieno gamyklos iš iki baltumo įkaitusio metalo lieja armatūrą, restoranai maitina oro pavojaus sirenų fone. Bet Vladimiras Putinas sunaikino nepaprastai daug. Griuvėsiais virto ištisi miestai. Apie 8 mln. žmonių pabėgo iš šalies – penktadalis gyventojų. Ukrainos vyriausybė skaičiuoja, kad 2022 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) bus 30 proc. mažesnis nei 2021 m. Skaičiuodamas tik iki birželio 1-osios padarytą žalą, Pasaulio bankas atstatymą įkainojo 349 mlrd. JAV dolerių. Vėliau sąskaita dar padidėjo – pastarąjį laiką rusų raketos naikino elektros tinklą.
