Meniu
Prenumerata

sekmadienis, sausio 23 d.


PASAULIS 2022. APŽVALGA
Rinkimai, muštynės ir burtų lazdelės: politika po COVID-19
Robertas Guestas

Robertas Guestas prognozuoja, kad dėl COVID-19 politinė arena taps audringesnė.

Kai XIV a. maras nušienavo trečdalį visų europiečių, ponai pristigo rankų žemei dirbti, todėl valstiečiams atsivėrė proga pareikalauti geresnių sąlygų. Kai 1918–1919 m. gripas nužudė 20 mln. indų (ir dar 30 mln. žmonių kitose pasaulio šalyse), gyventojų kančios padėjo Mahatmai Gandhi įžiebti judėjimą, siekiantį nutraukti kolonijinę britų valdžią. Kitaip sakant, pandemijos gali apversti politinę situaciją aukštyn kojomis. 133 valstybių tyrimas 2001–2018 m. rodo, kad politiniai neramumai dažniausiai karščiausią tašką pasiekia prabėgus dvejiems metams nuo pandemijos pradžios. Jei taip, 2022-ieji bus duobėti.

2020 m., kai prasidėjo pandemija, visame pasaulyje politinių neramumų pagausėjo 10 proc., nors beveik visose valstybėse buvo įvesti susirinkimų ribojimai. Kai kurie piliečiai kaltina savo vyriausybes negebėjimu pažaboti viruso. Kiti skundžiasi pernelyg griežtais ekonomikai kenksmingais karantinais. Yra ir tokių, kurie įsivaizduoja, kad valdžios stumiamos vakcinos žalingos.

2021 m. žmonės aktyviau protestavo dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai COVID-19 sustiprindavo nepasitenkinimą. Pietų Afrikos Respublikoje riaušininkai pyko ne tik dėl to, kad buvo įkalintas buvęs šalies prezidentas, bet ir dėl pandemijai siaučiant padidėjusio nedarbo. Baltarusijoje ir Tailande protestuotojai reikalavo ne tik demokratijos, bet ir geresnės sveikatos priežiūros.

2022 01 11 06:32
Spausdinti