ShutterstockXX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje Taivano kariuomenė suprato, kad turi problemą. Atrodė, kad vis daugiau šauktinių – trumparegiai, tad jiems reikėjo akinių, kad gerai matytų tolimus objektus. „Jie nerimavo, kad nutikus blogiausiam (t. y. užpuolus Kinijai), kovojančių jų karių padėtis būtų blogesnė“, – sakė Ianas Morganas, Australijos nacionaliniame universitete Kanberoje tyrinėjantis trumparegystę (miopiją). 1983 m. salos mastu atliktas tyrimas patvirtino, kad apie 70 proc. Taivano abiturientų gerai mato tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
Šiandien jau per 80 proc. Bet, Taivano generolų laimei, karinės nelygybės neliko. Per kelis pastaruosius dešimtmečius trumparegystės lygis pašoko visoje Rytų Azijoje (žr. 1 grafiką). XX a. 7-ajame dešimtmetyje mokyklą Kinijoje trumparegiais baigdavo apie 20–30 proc. mokinių. Dabar tokių ne mažiau nei Taivane, o kai kur Kinijoje dalis viršija 80 proc.
Kitur Azijoje padėtis dar blogesnė. Antai Seule ištyrus mokyklą baigiančius vaikinus nustatyta, kad trumparegių tarp jų 97 proc. Honkongas ir Singapūras nedaug atsilieka. Ir nors problema didžiausia Rytų Azijoje, ji anaiptol neapsiriboja tuo regionu. Amerikoje ir Europoje patikimų duomenų gauti sunkiau. Bet viename 2015 m. paskelbtame apžvalginiame straipsnyje buvo teigiama, kad Europoje dalis siekia 20–40 proc., t. y. gerokai viršija lygį, kurį tos srities specialistai laiko „natūraliu“, foniniu.
Nereikėtų to vertinti trumparegiškai
