PexelsKodėl laikoma, kad respublikonai gali atsikovoti Kongresą, bet tikimybė nėra triuškinama.
JAV politikoje maža stipresnių dėsningumų nei tendencija valdančiajai partijai, gavus Baltuosius rūmus, prarasti pozicijas pirmuose kadencijos vidurio rinkimuose. 2018 m. dėl tokio dėsningumo kilo „mėlynoji banga“, žmonėms priešiškai reaguojant į Donaldo Trumpo darbą prezidento poste, ir demokratai iš respublikonų atėmė 40 vietų. Joe Bidenas 2022 m. gali matyti panašiai nuviliančius savo partijos rezultatus. Toks kadencijos vidurio rinkimų prakeiksmas.
Ta kryptimi rodo keli ženklai. Pirmas – istorija. Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje projekto „American Presidency Project“ duomenimis, 1934–2018 m. vidutiniai Baltuosius rūmus kontroliuojančios partijos nuostoliai siekė 28 Atstovų Rūmų vietas. Vietų tokios partijos prarado visuose, išskyrus trejus iš 22 pastarųjų kadencijos vidurio ciklų, t. y. 86 proc. atvejų. Šis dėsningumas mažiau ryškus Senate, kur vidutiniai valdančios partijos nuostoliai nuo 1934 m. siekė keturias vietas. Vietų Senate ji prarado 68 proc. kadencijos vidurio rinkimų.
Antras – apklausos. „The Economist“ atliko šio ciklo apklausų, kai amerikiečių, nekonkretizuojant kandidatų, klausiama, už ką kas antrą lapkritį balsuos savo Kongreso rinkimų apygardoje, analizę ir nustatė, kad demokratai sulaukia 51,7 proc. nuo visų dviem didžiosioms partijoms tenkančių balsų, t. y. būtent tokia žmonių balsų dalis, kokią jie gavo 2020 m. Jei būtų 2022-ųjų lapkritis, demokratams tai žadėtų sėkmę, bet, JAV liberalų nelaimei, kol sulaukia rinkimų, valdančiosios partijos pozicijos per metus paprastai pablogėja. Nuo 1942 m. kadencijos vidurio rinkimų valdančiajai partijai tenkanti dalis dvipartiniuose rinkimuose susitraukė vidutiniškai 3,4 procentinio punkto.
