ShutterstockSusitvarkyti nebus paprasta
Didumą Vokietijos pastarųjų dešimtmečių sėkmės galima paaiškinti tuo, kad šalis nenukrypdama laikėsi kurso. Net ir jos dramos sukosi aplink tęstinumą – kaip 2015-aisiais, kai Angela Merkel nesutiko keisti šalies prieglobsčio politikos masiškai pasipylus pabėgėliams iš Sirijos. „Wir schaffen das“, – pasakė kanclerė laikydama atviras duris. Išvertus tai reiškia – susitvarkysime. Gausiai cituota pastaba reiškė užuojautą ir pasitikėjimą, o kartu įžvalgiai ramino rinkėjus. Vokietija buvo pakankamai stipri ir stabili, kad susitvarkytų su ypatinga padėtimi. Kažką teks pertvarkyti, bet neprireiks rimtų permainų, kaip ir didžiulių išlaidų.
Krizė, kilusi Rusijai šį vasarį užpuolus Ukrainą, visai kitokia. Olafas Scholzas, pernai gruodį perėmęs iš A. Merkel šalies vairą socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų koalicijos priešakyje, greitai suprato, kas pasikeitė. Rusų tankams įriedėjus per sieną, vos po trijų dienų jis prakalbo apie Zeitenwende – kad keičiasi laikai. Sakė, kad Vokietija visokeriopai rems Ukrainą. Baus Rusiją sankcijomis ir stiprins savo kariuomenę. Nebenorės – iš dalies suartėjimo per prekybą politikos, iš dalies oportunizmo vedama – priklausyti nuo didžiulio kiekio Rusijos gamtinių dujų.
Griežti žodžiai paskatino platesnes diskusijas dėl poreikio atsisakyti numintų takų – diskusijas, kuriose beveik niekas nebeatrodo šventa. O. Scholzo koalicijai priklausantys žalieji atrodo nusiteikę priimti branduolines ir akmens anglimis kūrenamas jėgaines. Konservatoriai kalba, kad reikia didinti deficitinių išlaidų ribą, varžančią viešąsias investicijas, o pramonės milžinės pripažįsta, kad taip Vokietijos verslas paskęs, jei neišmoks plaukioti naujuose ir audringesniuose vandenyse.
