Xi Jinpingas – galingiausias Kinijos vadovas nuo Mao laikų. „The Economist“ devynis mėnesius tyrinėjo, kas nulėmė jo mąstymą.
Prieš dešimt metų Xi Jinpingas dingo. Tuo metu jis ruošėsi tapti Kinijos vadovu ir jau greitai gauti aibę titulų – tapti, galima sakyti, galingiausiu žmogumi Žemėje. Nieko neaiškindami jo padėjėjai atšaukė susitikimus su garbingais svečiais iš užsienio, įskaitant tuometę JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton. Vakarų analitikai nieko nesuprato.
Išoriniai stebėtojai tokiems dingimams labai jautrūs. Kai keletą pastarųjų dienų Xi Jinpingas gana ilgai nesirodė viešumoje, vėl pasipylė nežaboti gandai apie jo politinę ateitį. Rugsėjo 27-ąją Kinijos prezidentas padarė gandams galą apsilankęs parodoje apie Komunistų partijos pasiekimus jo vadovavimo metais. Bet 2012 m. sprendimas atšaukti suplanuotus diplomatinius susitikimus atrodė kitaip. Xi Jinpingas vėl pasirodė tik po dviejų savaičių. Iki pat šiandien analitikai svarsto, kas tąkart nutiko ir ką tai reiškė.
Buvo įvairių spėlionių, kodėl Xi Jinpingas dingo iš eterio – nuo sveikatos problemų iki pasikėsinimo nužudyti. Chrisas Johnsonas neseniai baigė karjerą CŽA, kur dirbo Kinijos analitiku. Jis tai laiko galimu Xi Jinpingo atkirčiu Komunistų partijos vyresniesiems, kurie, nors ir palaikė jo kilimą į viršūnes, šiaušėsi prieš jo troškimą turėti tokią galią, kurios nevaržytų jų nuomonės. „Tada raskite ką nors kita tam darbui“, – tokius Xi Jinpingo žodžius jiems įsivaizduoja Ch. Johnsonas svarstydamas, esą „jam tai buvo gera proga parodyti, kad „man nevadovaus joks į atsargą pasitraukęs asmuo“. Xi Jinpingas norėjo būti „ne tik pirmas tarp lygių, bet tiesiog pirmas“.
