ShutterstockNuo Zohrano Mamdani iki Zacko Polanski ir kitų.
Skirtingi laikai įkvepia skirtingas kairiųjų idėjas. Po Antrojo pasaulinio karo ypač Europoje socializmas sėmėsi jėgų iš stipriai profsąjungomis susietos sunkiosios pramonės. Juo siekta ne panaikinti kapitalizmą, o jį valdyti nacionalizuojant komunalines paslaugas ir plačiai perskirstant pajamas. Po 2007–2009 m. finansų krizės „tūkstantmečio kartos socialistai“, kaip juos pakrikštijo „The Economist“, teigė, kad pokarinis Europos modelis suformavo lyderius, kurie buvo per daug nutolę nuo paprastų darbininkų ir per daug abejingi klimato kaitai. Jų siūlytas sprendimas buvo įtraukti darbuotojus į įmonių valdybas, kurti darbuotojams priklausančius kooperatyvus ir subsidijuoti žaliąsias technologijas – visa tai tam, kad būtų sukurtas tvaresnis, teisingesnis ir žalesnis kapitalizmas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Dabar kyla nauja socializmo banga. Ją iš dalies skatina pasipiktinimas humanitarine krize, kurią sukėlė Izraelio karas Gazos Ruože. Tačiau daugeliui rinkėjų Gaza tapo kažko didesnio simboliu: jausmo, kad jų vyriausybės žarsto dėmesį ir pinigus kitiems dalykams, o ne savo piliečių problemoms šalies viduje. Jie trokšta XXI a. versijos „sąžiningo susitarimo“ (square deal), kurį amerikiečiams 1904 m. pasiūlė Theodore’as Rooseveltas.
