Gemini1878 m. kinų rašytojas Zhang Changjia išleido knygą „Opium Talk“ („Opiumo pokalbiai“), kurioje aprašė savo priklausomybę ir socialines pasekmes, kurias sukėlė Kinijos priverstinis įsitraukimas į pasaulinę opiumo prekybą. Iki XIX a. Kinija neturėjo beveik jokios tiesioginės patirties su šia narkotine medžiaga, tačiau tai pasikeitė, kai britų prekybininkai ją įvežė į šalį kontrabanda, o dar labiau – po to, kai XIX a. viduryje opiumo karai privertė Čingų imperiją legalizuoti prekybą. Iki Zhango knygos pasirodymo maždaug 40 mln. kinų – apie 10 proc. gyventojų – rūkė opiumą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Istoriškai opiumo priklausomybės epidemijos dažnai prasidėdavo imperijos nuosmukio laikotarpiais. Kaip rašo indų autorius Amitavas Ghosha savo 2024 m. knygoje „Dūmai ir pelenai“, opiumas Zhangui parodė tai, ko „nerūkantys žmonės negalėjo tinkamai įvertinti: era baigėsi ir istorija įžengė į naują etapą, kuriame senųjų kinų pranašų ir išminčių mokymai tapo nebereikšmingi“.
Kinijos XIX a. opiumo krizės ir opiatų epidemijos JAV paralelės yra stulbinančios. Nuo 1999 iki 2023 m. apie 800 tūkst. amerikiečių mirė nuo opiatų perdozavimo, iš jų 160 tūkst. vien 2022–2023 m. Šiandien maždaug 11 proc. JAV gyventojų teigia vartojantys receptinius opiatus. Abiem atvejais priklausomybė, kurią skatino vyriausybės korupcija ir įmonių godumas, paspartino socialinį nuosmukį. Zhangas opiumo populiarėjimo priežastimi įvardijo kinų pernelyg didelį „pinigų dievo“ garbinimą. JAV opiatų krizė prasidėjo 1990-aisiais, po Šaltojo karo pabaigos ir įsigalėjus triumfuojančiam laisvosios rinkos kapitalizmui.
