PexelsMetinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.
„Degalų kainos gruodį buvo panašios kaip lapkritį, o mėnesinė infliacija, skirtingai nei prieš metus, vietoje 0,6 proc. buvo beveik dvigubai didesnė – 1,3 procento. Taip, kad didžiausias spaudimas kainų augimui buvo maisto produktų brangimas“, – mano T. Povilauskas.
Anot jo, prastesnis nei tikėtasi infliacijos rodiklis numatomas ir kitąmet – bent pirmąjį pusmetį jis nežada mažėti.
„Šilumos kainos dar didės, jos infliaciją didins sausį ir vasarį pakankamai nemažai, o nuo sausio dar turėsime elektros ir gamtinių dujų kainų augimą buitiniams vartotojams, kur gresia ne mažesnė, kaip vieno procento mėnesinė infliacija. Tai tas infliacijos pikas dar nepasiektas ir jis bus didesnis nei mes prognozavome: nebe 10, o 11 proc. ir daugiau“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak jo, labiausiai infliacijos augimas atsilieps mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
„Įsitvirtinusi dešimties procentų infliacija susilygina ar net lenkia pajamų augimą, nes pensijas kitąmet planuojama didinti apie 12 proc., minimalią algą – apie 13 proc. , o tiems kam atlyginimas nesikeičia – pirmas kitų metų pusmetis vienareikšmiškai bus sudėtingas“, – mano SEB ekonomistas.
T. Povilausko teigimu, labiausiai infliacijos žirkles turėtų pajusti prekybininkai, nes daugiau išleidžiant maistui ir energetikai, mažiau pinigų liks nebūtiniausioms prekėms ir paslaugoms.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad aukšti infliacijos rodikliai daugiausia atspindi antroje šių metų pusėje Europoje įvykusį elektros ir dujų kainų augimą.
„Maždaug du trečdaliai šios infliacijos yra susiję su energetinių išteklių pabrangimu“, – teigė N. Mačiulis.
Pasak jo, didesnę nei kitose Europos Sąjungos valstybėse Lietuvoje fiksuojamą infliaciją lemia tokios priežastys, kaip sparčiai augančios darbo sąnaudos, kurias įmonės priverstos perkelti galutiniams vartotojams.
„Vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo beveik 12 procentų. Vis daugiau įmonių nebeturi galimybių didėjančių darbo sąnaudų neperkelti galutiniams vartotojams“, – sakė N. Mačiulis.
„Vienu metu yra patiriamas daugelio sąnaudų brangimas: net tik sparčiai didėja atlyginimai, bet ir pabrango žaliavos bei ypatingai energetiniai ištekliai“, – aiškino ekonomistas.
N. Mačiulio nuomone, energetinių išteklių kainos jau yra pasiekusios piką, todėl 2022-aisiais metais, tikėtina, kad tai bus mažesnė problema. Tačiau darbo sąnaudų augimas, pasak jo, išliks.
Vis dėlto „Swedbank“ ekonomistas prognozuoja, jog antrąjį kitų metų pusmetį infliacija bus mažesnė.
„Ji dar šiek tiek padidės sausio mėnesį, kuomet bus padidintos elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams, bet tai jau bus pikas. Metų eigoje tikėtinas situacijos atoslūgis. Tikėtina, kad antrąjį kitų metų pusmetį infliacija bus žemesnė nei 5 procentai“, – prognozavo N. Mačiulis.
Lietuvoje išankstinė metinė infliacija gruodį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 10,7 proc., o mėnesio – 1,3 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis pranešė Statistikos departamentas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
