PixabayEstijos ekonomika trečiąjį ketvirtį nežymiai atsigavo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėdama 0,9 proc., rodo Statistikos departamento prognozės.
Palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, augimas, pakoreguotas pagal sezoninius svyravimus ir darbo dienas, buvo 0,2 proc.
Statistikos departamento nacionalinių sąskaitų grupės vadovas Robertas Müürsep pažymėjo, kad preliminarūs duomenys rodo tam tikrą ekonomikos pagerėjimą, palyginti su padėtimi prieš metus ir praėjusiu ketvirčiu. Oficialūs trečiojo ketvirčio duomenys, atsižvelgiant į visas ekonomines operacijas, bus paskelbti gruodžio 1 d.
Santūrus džiaugsmas
Ekspertai į duomenis reagavo atsargiu optimizmu. „Luminor Estonia“ vyriausiasis ekonomistas Lenno Uusküla kuklų augimą priskyrė nuosaikiam pramonės atsigavimui, stabiliam eksportui ir vidaus vartotojų paklausos, įskaitant nekilnojamojo turto rinką, padidėjimui. „Jei dabartinės tendencijos išliks, ekonomikos augimas šiais metais galėtų siekti apie 1 proc., o 2026 m. – iki 2 proc., – prognozuoja jis.
„Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulas Eametsas ragino nepervertinti ketvirčio rezultatų, primindamas apie statistinę paklaidą skaičiuojant BVP. „Praėjusiais metais statistinė paklaida sudarė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto“, – pažymėjo jis. Jo teigimu, 0,9 proc. augimas iš tiesų galėtų svyruoti nuo 0,2 iki 1,6 proc., atsižvelgiant į galimas apvalinimo paklaidas.
Atsigavimo požymiai
Nepaisant kuklių rodiklių, duomenys rodo, kad po ilgos krizės Estijos ekonomika palaipsniui atsigauna. 2025 m. rugpjūčio mėn. šalies pramonės produkcija, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 1 proc. Antrajame ketvirtyje eksportas ir privatus vartojimas taip pat rodė teigiamą dinamiką.
Estija išeina iš vienos ilgiausių recesijų ES, kuri tęsiasi nuo 2022 m. Ekonomikos nuosmukis buvo susijęs su Rusijos ir Ukrainos karo pasekmėmis, įskaitant prekybos sutrikimus, didėjančias importo sąnaudas ir mažėjančias investicijas.
