FreepikKiekviena technologijų revoliucija pagimdo naują sėkmingų verslininkų kartą. Ne išimtis ir dirbtinio intelekto (DI) bangą, kuri jau plauna senus verslo modelius, gaudantys lietuviai.
Dar universiteto nespėjusių baigti lietuvių įkurta „Sintra“ yra vienas sparčiausiai augančių DI startuolių Europoje, per pirmus veiklos metus pritraukusi 12 mln., o 2025-aisiais – dar 17 mln. JAV dolerių investicijų. 2023 m. startuolį „Sintra“ įkūrė Kristijonas Šidlauskas ir Rokas Judickas, kiek vėliau prie jų prisijungė ir trečias bendras įkūrėjas Vasaris Kaveckas. Jiems tuo metu buvo 20–21 metai.
Šiuo metu „Sintra“ turi daugiau nei 40 tūkst. vartotojų iš daugiau nei 100 pasaulio šalių. Nors startuolio biuras yra Lietuvoje, jis registruotas JAV – ten, anot įkūrėjų, lengviau pritraukti investicijų, dirbant su šalimis visame pasaulyje ne taip smarkiai varžo biurokratija.
Nuo mokyklos laikų pažįstami K. Šidlauskas ir R. Judickas paauglystėje jau buvo įkūrę savo rinkodaros agentūrą, kurią vėliau nusprendė parduoti. „Išsiskirstėme savais keliais, Kristijonas augino reklamos agentūras, aš patraukiau link dizaino, tačiau nuolat palaikėme ryšį, – pasakojo R. Judickas. – Kristijonas buvo pardavęs savo agentūrą, suprato, kad nori veikti ką nors prasmingesnio, ir grįždamas iš Portugalijos, kai tik išpopuliarėjo „ChatGPT“, „LinkedIn“ socialiniame tinkle pamatė įkeltą įrašą – kažkas pardavinėjo patarimus, kaip geriau išnaudoti „ChatGPT“, įrašas sulaukė daug dėmesio.“
Judita Grigelytė/„Verslo žinios“Grįžęs į Vilnių K. Šidlauskas pagal matytą idėją pats sukūrė savo pirminį produktą, kuris, paleidus reklamą, vos per savaitgalį sulaukė didelio susidomėjimo. Atrodo, rinka jau laukė tokio produkto.
2024 m. jaunieji verslininkai nusprendė sukurti botus – „ChatGPT“ robotukus, ir „Sintra“ ėmė labai greitai augti. Startuolio tikslas – sukurti platformą, kurioje klientai vienoje vietoje galėtų rasti realius darbuotojus galinčius pakeisti DI agentus. „Sintra“ išimtinai dirba su smulkiuoju verslu, kuriam kasdienei veiklai ir plėtrai dažnai trūksta ir darbo rankų, ir finansų, o juos gali pakeisti DI agentai.
„Pradėjęs verslą turi rūpintis nuo socialinių tinklų iki verslo strategijų, atsakyti į elektroninius laiškus ar komentarus. Dažnai mažo verslo savininkas neturi nei laiko, nei išteklių ieškoti papildomai žmonių ar naudoti skirtingus įrankius, ir yra tarsi paliekamas ant ledo – arba turi samdyti papildomus darbuotojus, arba naudoti įrankius, kurie dažniausiai yra labai brangūs, – kalbėjo R. Judickas. – Su „Sintra“ norime jiems padėti ir suteikti įrankius vienoje vietoje.“
Šiuo metu „Sintra“ turi dvylika DI agentų, teikiančių skirtingas paslaugas – nuo verslo strategijų, socialinių tinklų priežiūros iki klientų aptarnavimo.
Šiuo metu „Sintra“ turi dvylika DI agentų, teikiančių skirtingas paslaugas – nuo verslo strategijų, socialinių tinklų priežiūros iki klientų aptarnavimo. Daugiau agentų startuolis kol kas kurti neplanuoja, bet siekia gilinti esamų agentų ekspertizę, kad klientams suteiktų didesnę vertę.
Nuo trijų jaunuolių prasidėjęs startuolis ilgainiui išaugo iki 12 asmenų komandos, o 2025-ųjų rudenį „Sintra“ jau turi 50 darbuotojų. „Mėgstame juokauti, kad esame talentų žaidime – atsiremiame į talentų lubas, – neslėpė R. Judickas. – Tačiau ir toliau bandome pritraukti protingų, ambicingų žmonių į savo komandą ir su jais kartu kurti ką nors prasmingo.“
Paraiškų kelias
Dar vienas lietuvių startuolis, nusiteikęs spręsti smulkiojo verslo problemas, yra taip pat trijų jaunų įkūrėjų – Igno Miškinio, Dominyko Kumžos ir Žygimanto Lukšos – 2025 m. pradžioje įkurtas „Cogrant“. Šiuo metu startuolyje dirba penki žmonės ir netrukus galime išgirsti apie jų pritrauktą investuotoją.
„Institucijos dalija labai dideles pinigų sumas įvairiais kvietimais, kad įmonės ar nevyriausybinės organizacijos gautų finansavimą, bet šis procesas sudėtingas. Įmonės vien tam, kad įveiktų visus keblumus su paraiškomis, kreipiasi į konsultantus, kurie yra labai brangūs ir didžiajai daliai įmonių, – toms, kurioms galbūt labiausiai reikėtų tos paramos, kad jos galėtų plėstis ar investuoti į inovacijas, – neįperkami“, – aiškino Ž. Lukša.
„Cogrant“ su DI pagalba sukūrė algoritmą, leidžiantį kur kas lengviau pildyti individualias paraiškas. „Visą šį konsultantų darbą mes sudedame į vieną procesą, sugebame jį automatizuoti iki tokio lygmens, kad kainą galime sumažinti dešimt kartų, – pasakojo pašnekovas. – Mūsų pagrindiniai klientai yra mažos įmonės, kurios net nežinojo turinčios tokias galimybes. Europoje yra labai daug startuolių, kurie ateina į susitikimus su mumis sakydami, kad turi prototipą, yra jį išsibandę laboratorijose, bet neturi didelių išteklių, todėl ta kaina, kurią mes jiems pasiūlome, atrodo tinkama prisiimti rizikai – juk finansavimo užsitikrinimas pateikus kvietimą nėra garantuotas, tad riziką prisiimti už mažesnę sumą yra daug lengviau.“
Su Europoje teikiamomis paraiškomis dirbantis „Cogrant“ pamažu auga, ryškėja ir startuolio sukuriamos vertės vaisiai – pavyzdžiui, pasibaigus vieno kvietimo terminui paaiškėjo, kad su „Cogrant“ buvo pateikta 20 proc. visų to kvietimo paraiškų.
Startuolis paraišką gali parengti per dvi savaites, didžiąją dalį laiko užima bendravimas su klientu. „Mūsų tikslas nėra štampuoti paraiškas, bet labiau užtikrinti tą patį lygį, tik tai daryti efektyviau, – kalbėjo Ž. Lukša. – Mes pasiliekame visą atsakomybę bendrauti su klientu ir užtikrinti, kad klientas iš tiesų išeitų patenkintas paslauga.“ Tokia filosofija padeda ir plečiant klientų ratą, nes žinia apie kokybišką paslaugą neretai plinta per buvusių klientų rekomendacijas.
Vis dėlto toks startuolio veiklos modelis turi ir savų minusų. „Startuolis, priklausomas nuo viešųjų institucijų kvietimų, yra gana sunkiai suprantamas rizikos kapitalo fondams kaip aiškiai atsipirksianti investicija, – neslėpė Ž. Lukša. – Dauguma mums siūlo boot-strappinti – auginti startuolį iš savų išteklių kaip realų verslą iki tam tikros ribos, kai būtų galima aiškiai parodyti, kur iš tiesų tie pinigai būtų panaudojami. Pagal mūsų dabartinį modelį augimas vyksta natūraliai, nereikia didelių investicijų, kad galėtume eksponentiškai augti – jau dabar šis mėnuo yra dvigubai pelningesnis nei praeitas ir t. t.“ Šiuo metu „Cogrant“ yra gavęs dotacijų, turi ir vieną angelą, svarsto ir apie leidimą sukurtą DI įrankį naudoti konsultacijų bendrovėms.
Šviesi ateitis
Nepaisant vibe-codingo (programavimo pagal jausmą, nuojautą) populiarumo, nei „Sintra“, nei „Cogrant“ nebuvo įkurti remiantis vien idėja be jokių realių žinių. Atvirkščiai – tarp abiejų startuolių įkūrėjų yra programuotojų, išmanančių šią sritį.
Asmeninis archyvas„Ekspertinių žinių reikia šimtu procentų, – teigė R. Judickas. – Žmogus, išmanantis savo sritį, naudodamas DI įrankį pamatys, kad bent jau kol kas DI nėra dievas. Tačiau DI padeda sutaupyti laiko, praleidžiamo prie paprastų užduočių, pavyzdžiui, peržiūrėti klaidas, greičiau parašyti tekstą. Tai nėra įrankis, kuris už tave padarys darbą nuo 0 iki 100, bet pasitarnauja, kad savo darbą galėtumei atlikti greičiau.“
„Cogrant“ idėja kilo I. Miškiniui, dirbusiam Centrinėje projektų valdymo agentūroje ir iš arti mačiusiam su paraiškų kliūčių ruožu susiduriančio verslo problemas. Ž. Lukša iki „Cogrant“ savo jėgas išbandė ne viename startuolyje, tad taip pat supranta jų veiklos principus. D. Kumža yra programuotojas.
Ž. Lukša pastebi, kad vibe-codingas persismelkęs startuolių pasaulyje: „Vienas klientas mums buvo atsiuntęs sutartį, kuri buvo akivaizdžiai sugeneruota DI. Tai parodo, kiek procesų bandoma automatizuoti. Visa tai padeda tuomet, kai labai aiškiai žinai, ko nori, ir žinai, kaip tai galima pasiekti. DI paspartina tavo darbą, bet negali visko padaryti už tave.“
Anot „Unicorns Lithuania“ asociacijos vadovės Gintarės Verbickaitės, nors dažniausiai Baltijos šalyse įkūrėjai savo įmones pradeda brandesniame amžiuje (vidutiniškai 39 metų), tarp asociacijos narių daugėja jaunesnių startuolių kūrėjų.
„Dėl augančio DI įrankių prieinamumo ir jų teikiamų galimybių vis daugiau jaunų žmonių ryžtasi kurti naujus produktus ir paslaugas. Šie įrankiai leidžia jiems gana lengvai pradėti projektus dar studijuojant ar dirbant kitose įmonėse visu etatu, – komentavo G. Verbickaitė. – Vis dažniau matome, kad tokie kūrėjai išeina į viešumą, pristato savo idėjas, kalba apie savo kuriamus produktus ir pamažu tai paverčia pagrindine veikla.“
Iš 130 asociacijos narių šiuo metu daugiau nei 10 startuolių produktai ar paslaugos yra grįstos DI sprendimais. Tarp jų – „Oxipit“, kurianti DI ir vaizdų atpažinimo technologijas medicinos sektoriui, „Hostinger Horizon“, suteikiantis galimybę kiekvienam lengvai sukurti savo programėlę, bei „Sintra“, kurianti realius darbuotojus smulkiajam verslui atstojančius DI agentus. „Tesonet Global“ priklausančios technologijų bendrovės „Nord Security“ įkurtas DI startuolis „nexos.ai“, padedantis įmonėms saugiai diegti DI, šiemet pritraukė 30 mln. JAV dolerių investiciją. „Visgi tikriausiai nerastume nė vieno mūsų asociacijos nario, kuris savo veikloje nenaudotų DI įrankių“, – teigė asociacijos vadovė.
G. Verbickaitės teigimu, DI iš esmės keičia du pagrindinius verslo kūrimo etapus – įėjimą į rinką ir ankstyvąją startuolių augimo fazę. Anksčiau verslams įprastai reikėdavo įveikti daugybę iššūkių – nuo pakankamo kapitalo užsitikrinimo iki komandos subūrimo ir techninių žinių, – o dabar procesus palengvina DI technologijos: „Jos automatizuoja turinio kūrimą, optimizuoja veiklos procesus, padeda planuoti finansus ir net kurti produktų prototipus be didelių finansinių investicijų.“
Asmeninis archyvasIšleidžiant produktą į rinką DI padeda sparčiau sukurti minimaliai veikiantį produktą (MVP), gauti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų, esant poreikiui produktą tobulinti ir grąžinti į rinką, o ciklas neužtrunka ilgiau nei kelios savaitės ar dienos.
„Kadangi eksperimentai su DI tampa pigesni ir greitesni, įkūrėjai gali drąsiau bandyti naujas idėjas nebijodami didelių finansinių nuostolių. Tokia aplinka skatina inovacijas, greitą mokymąsi iš klaidų ir leidžia ambicingoms idėjoms greičiau pasiekti rinką“, – tvirtino G. Verbickaitė.
Be to, jauni verslai, skirtingai nei iki DI bangos produktus ir paslaugas kūrusios bendrovės, dabar gali iškart kurti DI paremtus produktus. Taip su DI įrankiais keleto žmonių komanda yra pajėgi kurti sudėtingus sprendimus, kurie dar neseniai buvo prieinami tik didelėms organizacijoms.
Nors aplink darbuotojai baiminasi, kad naujosios technologijos praris jų darbo vietas, „Cogrant“ įkūrėjas Ž. Lukša mato šviesiąją pusę. „Nebūtina turėti ypatingo techninio suvokimo, kad pradėtum ką nors kurti. Turbūt žmogus, baigęs biotechnologijas, neturi daug supratimo, kaip kurti interneto puslapius, bet DI jam gali padėti užpildyti šią spragą ir pradėti kurti labai specifinę vertę, – kalbėjo pašnekovas. – Yra nusiteikimas, kad viską automatizuojant labai sumažėja developerių poreikis. Galbūt vienai individualiai komandai jis sumažėja, tačiau pačių komandų gali atsirasti daugiau – reikia mažesnių investicijų, kad pasiektum tą ribą, kai jau gali kažką parduoti ir kurti realią vertę.“
Naujas etapas
Šiuo metu DI gali būti naudojamas gamyboje, kokybės kontrolėje, duomenų analitikoje, įvairių analizių ir prognozių ruošime, mokymuose, klientų aptarnavime, atlikti pasikartojančias, vienodas užduotis ir daugelyje kitų sričių. Technologijų bendrovės „Hostinger“ skaičiavimais, 2024 m. DI vienaip ar kitaip naudojo 78 proc. įmonių visame pasaulyje – 55 proc. daugiau nei 2023-iaisiais. Beveik 100 tūkst. bendrovių pagrindinis produktas ar paslauga yra DI, o pats sektorius turi apie 400 startuolių, pasiekusių vienaragių statusą, – pritraukusių 1 mlrd. JAV dolerių investicijų.
Pirmoje vietoje pagal DI bendrovių skaičių, „Hostinger“ duomenimis, yra JAV – 2024 m. jose veikė 29,6 tūkst. įmonių. Antroje vietoje rikiavosi nuo JAV daugiau nei tris kartus atsiliekanti Indija (8,1 tūkst.), trečioji buvo Jungtinė Karalystė (6,2 tūkst.). Daugiausia DI savo versluose naudojo informacinių technologijų (36 proc.), rinkodaros ir pardavimų (36 proc.) bei paslaugų sektoriaus (33 proc.) įmonės.
Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ duomenimis, didesnės įmonės pirmauja diegdamos ir plėsdamos DI, ypač generatyvinio, panaudojimą. Jos dažniau turi aiškius planus, pagal kuriuos diegia naujas technologijas, ir tam skirtas komandas. O mažesnėms įmonėms trūksta praktikos ir išteklių.
„Hostinger“ skaičiavimais, 2030 m. pasaulinė DI rinka turėtų siekti 826,7 trln. JAV dolerių vertę, o iki tol kasmet augti apie 28 proc.
„McKinsey“ 2024 m. apklausos duomenimis, 92 proc. bendrovių visame pasaulyje planuoja investuoti į generatyvinį DI ateityje, tačiau vos 1 proc. savo investicijas laiko brandžiomis. Nepaisant to, apklausa parodė, kad patys bendrovių darbuotojai yra kur kas labiau linkę naudotis generatyvinio DI suteikiamomis galimybėmis, nei to iš jų reikalauja vadovai.
Kadangi eksperimentai su DI tampa pigesni ir greitesni, įkūrėjai gali drąsiau bandyti naujas idėjas nebijodami didelių finansinių nuostolių.
JAV DI naudojimas darbe per pastaruosius dvejus metus padvigubėjo. „Gallup“ 2025 m. apklausos duomenimis, darbuotojų, darbe bent kelis kartus per metus naudojusių DI, rodiklis nuo 2023 m. iki 2025 m. šoktelėjo nuo 21 iki 40 proc. Padaugėjo ir tų, kurie DI darbe naudoja kelis ar daugiau kartų per savaitę – nuo 11 iki 19 proc. Vis dėlto dažniau DI naudoja vadinamieji baltųjų apykaklių darbuotojai, dirbantys technologijų (50 proc.), profesionalių paslaugų (34 proc.) ir finansų (32 proc.) srityse.
Tačiau „Gallup“ apklausa prieštarauja „McKinsey“ rezultatams – dažniau nei pavaldiniai DI naudoja vadovai. 33 proc. vadovaujamas pozicijas užimančių respondentų teigė DI naudojantys kelis ar daugiau kartų per savaitę, o tokių pavaldinių buvo 16 proc.
„Jei vadovai nori, kad DI būtų plačiau diegiamas, jie turės padėti darbuotojams suprasti jo vertę. „Gallup“ duomenys rodo, kad vadovai, kurių darbuotojai labiausiai vertina DI, turi aiškią DI strategiją ir planą, – teigiama „Gallup“ apklausos išvadose. – Kai darbuotojai visiškai sutinka, kad jų vadovai pateikė aiškų DI integravimo planą, jie triskart dažniau jaučiasi labai pasirengę dirbti su DI ir 2,6 karto dažniau jaučiasi patogiai naudodami DI savo darbe.“
Asmeninis archyvasMetas jaunimui
2025-ųjų vasarą amerikiečių „Harris Poll“ „American Express“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 73 proc. Z (apie 13–28 metų) ir 70 proc. tūkstantmečio kartos (maždaug 29–44 metų) Kanados verslininkų teigė savo veikloje naudojantys DI. Iš jų atitinkamai 82 ir 88 proc. tvirtino, kad patirtis naudojant DI yra teigiama. Didžiajai daliai respondentų DI pagelbėja atliekant tyrimus, rengiant ir galvojant verslo planus. 74 proc. apklaustųjų mano, kad DI jų verslui išliks itin reikšmingas ir ateityje.
Šiuos rezultatus atkartoja ir 2024 m. „Harris Poll“ „Google Workspace“ užsakymu JAV atlikta apklausa, kurioje 82 proc. 22–39 metų respondentų teigė naudojantys generatyvinį DI darbe. 86 proc. apklaustųjų manė, kad DI gali padėti esamiems vadovams tapti geresniais vadybininkais, 47 proc. nurodė, kad DI gali pagerinti komunikaciją, padėti spręsti problemas ir palengvinti darbo santykių užmezgimą, 50 proc. pripažino dabartinį DI poveikį ir potencialą automatizuojant kasdienes užduotis, leidžiant daugiau dėmesio skirti strateginiam darbui.
Unicorns LithuaniaAukštas DI panaudojimas versle gali būti siejamas su kartų skirtumais apskritai. „Pew Research Center“ 2025 m. 25 pasaulio valstybėse atliktos apklausos rodo, kad jauni suaugusieji yra labiau susipažinę su DI nei vyresnių kartų atstovai. Didžiausias skirtumas pasireiškė Graikijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Jaunimas ir labiau teigiamai žiūri į DI naudojimą kasdieniame gyvenime nei vyresnio amžiaus žmonės, kurie dažniau yra labiau dėl to sunerimę. Su teigiamu požiūriu į DI siejamas ir didesnis interneto naudojimas, ką įprastai taip pat dažniau daro jauni asmenys.
JAV veikiančio startuolių akceleratoriaus „Y Combinator“ 2022 m. programoje dalyvavo 10 proc. vos 20-metį perkopusių jaunuolių. 2024 m. jų skaičius jau siekė 30 proc. Dalis ekspertų šiuos skaičius sieja su generatyvinio DI suteikiamomis galimybėmis jaunuoliams mokytis ne tik verslo, bet ir norimos nišos paslapčių. Naujiems startuoliams lengviau išgyventi dar nepritraukus daug kapitalo iš investuotojų, nes anksčiau finansams imlią darbo jėgą dabar gali pakeisti technologijos, o vieno darbuotojo efektyvumas su DI pagalba gali išaugti.
Naujas galimybes atrasti padeda išpopuliarėjęs vadinamasis vibe-codingas. Net ir programavimo įgūdžių neturintis žmogus gali kurti programinę įrangą pasitelkdamas didelius kalbos modelius (LLM), kaip „ChatGPT“, „Gemini“, „Copilot“ ar kitus, kurie geba generuoti kodą pagal paprasta kalba suformuotas užklausas. Taip nereikia daug ekspertinių žinių, kodą galima greitai keisti priklausomai nuo idėjos, generuoti kelias jo versijas.
„Kuriu projektą arba interneto programą, bet tai nėra tikrasis programavimas – aš tiesiog matau dalykus, sakau dalykus, paleidžiu dalykus, kopijuoju ir įklijuoju dalykus, ir tai dažniausiai veikia“, – socialiniame tinkle „X“ teigė terminą 2025 m. pradžioje nukalęs kanadietis, su „Teslos“ DI dirbęs kompiuterių mokslininkas Andrejus Karpathy.
FreepikReali DI baimė
Bendrovės „Deloitte“ 2025 m. atliktoje apklausoje 74 proc. Z kartos respondentų teigė manantys, kad per artimiausius metus DI paveiks jų darbus. Tačiau ne visi jaunosios kartos atstovai apie DI darbo rinkoje galvoja teigiamai.
Toje pačioje apklausoje 61 proc. Z ir tūkstantmečio kartos atstovų sakė galvojantys, kad DI apsunkins jaunimui galimybes įsilieti į darbo rinką, nes pradedančiųjų pozicijose reikšmingos užduotys bei įgūdžiai taps automazituoti. Britų standartų institutas (BSI) 2025 m., atlikęs apklausą, nustatė, kad 41 proc. šalies bendrovių jau dabar naudoja DI norėdamos sumažinti savo darbuotojų skaičių, o 25 proc. įmonių vadovų tiki, kad didžioji dalis pradedančiųjų darbuotojų užduočių gali būti pakeičiamos DI.
Tad, nors didžioji dalis jaunimo sutinka, kad DI įgūdžiai darbe tampa būtini, nemažai jų nerimauja, kad būtent DI juos išstums iš darbo rinkos.
Maža to, ryškėja ir DI raštingumo atotrūkis tarp skirtingų pasaulio regionų. Valstybėse, kuriose vyrauja geras interneto ryšys ir prieinamumas, aukštesnė technologinė pažanga bei išsilavinimo lygis, DI raštingumas viršija 60 proc., tačiau šalyse, kur šių priemonių ir paslaugų kokybė mažesnė, naudojimasis DI smarkiai krenta. Pavyzdžiui, pagal „Pew Research Center“ 2025 m. 25 valstybėse atliktas apklausas daugiausia apie DI yra girdėjęs Graikijos (68 proc.), Pietų Korėjos (52 proc.) ir Japonijos (77 proc.) jaunimas, mažiausiai – Kenijos (14 proc.), Indijos (19 proc.) ir Nigerijos (20 proc.).
FreepikDI deimantai
Dešimt vertingiausių DI bendrovių
- „OpenAI“. Vertė: 500 mlrd. JAV dolerių. Pirmaujanti dirbtinio intelekto tyrimų įmonė, geriausiai žinoma dėl savo didelių kalbos modelių (LLM), pavyzdžiui, GPT-4, ir populiariosios pokalbių roboto platformos „ChatGPT“.
- „xAI". Vertė: 200 mlrd. JAV dolerių. Elono Musko įkurta DI tyrimų įmonė, kurios misija – suprasti tikrąją Visatos prigimtį ir sukurti „Grok“ – generatyvinį DI, integruotą į platformą „X“ (anksčiau „Twitter“).
- „Anthropic". Vertė: 183 mlrd. JAV dolerių. DI saugumui ir tyrimams skirta įmonė, orientuota į atsakingą LLM kūrimą, kuri yra geriausiai žinoma dėl savo DI asistento Claude.
- „Databricks“. Vertė: 100 mlrd. JAV dolerių. Tai debesų kompiuterijos programinės įrangos įmonė, teikianti vieningą platformą duomenų inžinerijai, mašininiam mokymuisi ir analizei.
- „Perplexity AI“. Vertė: 20 mlrd. JAV dolerių. DI varoma paieškos sistema ir žinių platforma, kuri pateikia tikslius atsakymus, remdamasi patikimais šaltiniais ir rodydama jų citatas.
- „Cognition“. Vertė: 10 mlrd. JAV dolerių. JAV įmonė, sukūrusi Devin – pirmąjį pasaulyje DI programinės įrangos inžinierių, kuris gali savarankiškai rašyti, derinti ir testuoti kodą.
- „Sierra“. Vertė: 10 mlrd. JAV dolerių. Įmonė, kurios tikslas – sukurti aukščiausios klasės kontekstualiai sąmoningus DI agentus klientams aptarnauti ir pokalbių funkcijoms.
- „Mercor“. Vertė: 10 mlrd. JAV dolerių. DI valdoma samdymo platforma, kuri padeda įmonėms efektyviai samdyti, testuoti ir valdyti nuotolinius programinės įrangos inžinierius.
- „Cohere“. Vertė: 7 mlrd. JAV dolerių. Kanados DI įmonė, kuri specializuojasi LLM kūrime verslui, leidžiančiame įmonėms kurti individualizuotas DI programas.
- „ElevenLabs“. Vertė: 3,3 mlrd. JAV dolerių. DI technologija pagrįsta įmonė, kurios specializacija – aukštos kokybės hiperrealistinė balso sintezė ir balsų klonavimo įrankiai.
