Antradienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtas statyti 42 mln. eurų kainuojantis didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Omniva LT“ siuntų rūšiavimo terminalas turėtų padvigubinti šalyje pristatomų siuntų apimtis, įsitikinęs tarptautinės įmonių grupės „Omniva“ valdybos pirmininkas iš Estijos Martas Magis.

„Šiuo metu mūsų apimtys Lietuvoje yra didžiausios Baltijos šalyse. Lietuvoje mes pristatome daugiau nei 1 mln. siuntų per mėnesį. O Kaune pastačius siuntų rūšiavimo centrą, jeigu jis veiks pilnu pajėgumu, Lietuvoje tikimės per mėnesį pristatyti iki 2 mln. siuntų – tai dvigubai daugiau nei dabar“, – interviu BNS sakė M. Magis.

„Omnivos“ valdybos pirmininko teigimu, pagrindinės grupės investicijų kryptys Lietuvoje yra susijusios su paštomatų tinklo plėtra, kuris, priklausomai nuo bendrovės veiklos apimčių, per artimiausius metus turėtų augti apie 10 proc.

Kitos interviu temos:

• Naujame siuntų rūšiavimo terminale bus sukurta daugiau nei 100 naujų darbo vietų.
• Užbaigus statybas Kaune dar vieną tokį terminalą „Omniva“ ketina statyti Rygoje.
• Artimiausiais metais įmonė Lietuvoje per metus tikisi įrengti apie 40 naujų paštomatų, plėsti asmeninių saugyklų tinklą.
• Šiemet bendrovė Lietuvoje tikisi maždaug 29 mln. eurų pajamų (2022 metais – 26,2 mln. eurų).
• „Omnivos“ savininkės „Eesti Post“ privatizacija turėtų įvykti ne anksčiau nei 2025 metais.
• Bendrovės paslaugų kainos šiemet turėtų išlikti stabilios.

– Kauno LEZ pradėtos naujo siuntų rūšiavimo terminalo statybas. Kodėl Kaunas buvo pasirinktas kaip šio centro vieta?

– Manau, kad tai tiesiog logiškas pasirinkimas, kadangi Kaunas užima išskirtinę vietą tiek logistikoje iš šiaurės į pietus, tiek būdamas regioniniu mazgu Lietuvos teritorijoje.

– Kiek naujų darbo vietų sukurs naujasis terminalas?

– Šiame siuntų rūšiavimo centre dirbs apie 200 darbuotojų. Kai kurie iš jų bus nauji. Šiuo metu Kaune turime apie 60 darbuotojų, taigi, šiame terminale jų bus papildomai įdarbinta daugiau nei 100.

– Kokį poveikį terminalas turės „Omnivos“ klientams Baltijos šalyse bei Lietuvoje? Kaip jis pagerins bendrovės paslaugų teikimą?

– Manau, kad šis siuntų rūšiavimo centras mums reikalingas dėl dviejų priežasčių. Mes turime į klientus orientuotą organizaciją. Tai reiškia, kad mes rūpinamės, jog klientas siuntas gautų tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Dėl to mums labai svarbūs tikslumas, greitis, taip pat įperkamumas. Automatizuodami procesus mes galime išlaikyti Lietuvoje labai prieinamas kainas.

– Bendrovės investicijos į šį terminalą siekia 40 mln. eurų. Ar galėtumėte atskleisti jų finansavimo šaltinius?

– Mes ruošiamės čia investuoti netgi šiek tiek daugiau – 42 milijonus eurų. Pagrindinis finansavimo šaltinis yra mūsų nuosavas kapitalas, dalis – investicinė paskola.

Labai sunku tiksliai nurodyti, kokia bus paskolos suma, nes tai priklauso nuo mūsų grupės balanso. Pavyzdžiui, šiuo metu pradedant įgyvendinti projektą viskas daroma mūsų nuosavais resursais.

– Ar „Omniva“ planuoja statyti daugiau panašių siuntų rūšiavimo terminalų kaip Kaune?

– Mes turime du pagrindinius siuntų rūšiavimo centrus – vienas bus čia, Kaune, kitas yra Taline. Taip pat ieškome galimybių pastatyti siuntų rūšiavimo centrą Rygoje. Klausimas, kokio jis bus dydžio – panašus į Kauno, ar šiek tiek mažesnis – tačiau Rygoje jis tikrai bus.

Prieš tai tikimės pabaigti statyti siuntų rūšiavimo centrą Kaune, o tuomet būtume pasiruošę persikelti į Rygą.

– Prieš du metus, 2021-asiais, „Omniva“ šalia Kauno oro uosto atidarė tarptautinį siuntų paskirstymo terminalą. Kas laukia šio centro pastačius naująjį siuntų rūšiavimo terminalą?

– Tikimės, kad mūsų tarptautinis segmentas taip pat įsikurs šiame statomame centre. Šis centras skirtas vietiniams siuntų pristatymams, iš kurio bus aptarnaujama daugiau nei 700 skirtingų vietų. Tačiau mes čia taip pat matome tarptautinį centrą, skirtą mūsų išorinėms operacijoms, ypač į Ukrainą ir toliau.

– Ar galima teigti, kad 2024 metais pabaigus terminalo statybas Kaunas taps pagrindiniu „Omnivos“ tarptautiniu tranzito centru Baltijos šalyse?

– Mes dėl to esame visiškai tikri, kadangi jau šiuo metu mūsų apimtys Lietuvoje yra didžiausios Baltijos šalyse. Lietuvoje mes pristatome daugiau nei 1 mln. siuntų per mėnesį. O Kaune pastačius siuntų rūšiavimo centrą, jeigu jis veiks pilnu pajėgumu, Lietuvoje tikimės per mėnesį pristatyti iki 2 mln. siuntų – tai dvigubai daugiau nei dabar.

– Ar yra daugiau planų plėstis ar investuoti Lietuvoje per artimiausius keletą metų? Ar turite konkrečių investicijų projektų?

– Daugiau mūsų investicijų projektų yra susiję su (paštomatų – BNS) tinklu. Šiuo metu Lietuvoje mes turime daugiau nei 400 paštomatų. Tačiau mes visuomet nagrinėjame galimybes išplėsti šį tinklą. Atrodo, kad šiuo atveju ateitis yra netgi ne didesni paštomatai, bet mažesni, labiau skirti asmeniniam naudojimui. Todėl, be abejo, Lietuvoje taip pat tikimės plėsti šių asmeninių saugyklų tinklą. Pastačius šį siuntų rūšiavimo terminalą toliau tęsis siuntų paštomatų tinklo plėtra.

Taip pat esame įsipareigoję pertvarkyti savo transporto parką į visiškai elektrinį. Tai užtruks, tačiau tai yra investicija, kurią mes darome visur.

– Praėjusį spalį „Omniva“ pranešė apie paštomatų tinklo plėtrą Lietuvoje iki 420. Ar galėtumėte detalizuoti skaičius, kokiu mastu artimiausiais metais toliau numatoma šio tinklo plėtra šalyje?

– Tai priklauso nuo elektroninės komercijos augimo. Kaip jau minėjau, mes tikimės, kad mūsų apimtys augs apie 10 proc. ar netgi 15 proc. per metus. Todėl panašiai mes tikimės plėsti ir patį paštomatų tinklą. Jei mes uždirbsime maždaug 10 proc. daugiau pajamų, artimiausiais metais tai reikštų 40 naujų paštomatų per metus.

– Kokias naujas paslaugas savo klientams Lietuvoje ketina pasiūlyti „Omniva“?

– Šiuo metu mes plečiame savo siuntimo į užsienį operacijas. Vis dėlto turime turime labai gerus tiek komercinius, tiek pašto ryšius ir tinklus, kurie leidžia mūsų klientams siųsti siuntas į bet kurią pasaulio vietą už prieinamą kainą. Taigi, tai yra viena paslaugų, kurią plečiame.

Be abejo, vis didesnę reikšmę turi prekių grąžinimo paslauga, kadangi žmonės tuo pačiu metu ir perka, ir grąžina. Todėl tai turi vykti labai sklandžiai. Taip pat mes matome galimybę teikti papildomų paslaugų, kaip draudimas ar krovinių mokesčiai.

– Kokių finansinių rezultatų Lietuvoje tikimasi 2023 metais?

– Tikimės šiek tiek mažesnių nei 30 mln. eurų pajamų – maždaug 29 mln. eurų ir, žinoma, pagrįsto pelno.

– Balandį Estijos žiniasklaida pranešė apie naujos šalies vyriausybės planus privatizuoti vienintelę „Omnivos“ savininkę „Eesti Post“. Kokioje stadijoje šie planai yra dabar?

– Tikimės, kad dėl to Estijos vyriausybėje bus diskutuojama šį rudenį.

– Kada galėtų būti pradėta ir užbaigta „Eesti Post“ privatizacija?

– Ne anksčiau kaip 2025-asiais, kadangi prieš privatizaciją mums reikėtų pakeisti savo pašto įstatymą.

– Lietuvos paštas taip pat yra valdomas valstybės. Koks variantas, jūsų nuomone, yra geresnis – kai paštą valdo ir jo paslaugas teikia valstybė, ar privatus sektorius?

– Mano asmenine nuomone, šiuo metu įprastų pašto paslaugų apimtys ženkliai sumažėjo. Privačios įmonės gali su tuo susitvarkyti efektyviau. Pavyzdžiui, „Omnivos“ grupėje pašto paslaugos šiuo metu generuoja mažiau nei 10 proc. mūsų pajamų, taigi, visa kita yra laisvoje rinkoje teikiamos paslaugos. Taip pat mažiau nei 10 proc. mūsų pajamų sudaro periodinių leidinių pristatymas. Taigi, visa tai (paštas ir periodinių leidinių pristatymas – BNS) sudaro mažiau nei 20 proc. mūsų pajamų.

Siekiant būti efektyvia ir tvaria įmone reikia derinti skirtingus rezultatus ir jų siekti. Kaip matote, mes daugiausia teikiame tas paslaugas, kurias galima teikti laisvoje rinkoje, o jas, manau, turėtų teikti privatus sektorius.

– Kaip „Eesti Post“ privatizacija paveiktų „Omnivos“ klientus Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

– Jei atvirai, poveikis būtų netiesioginis. Būdama listinguojama „Omniva“ galėtų imtis daugiau tam tikrų inovatyvių projektų bei suteikti daugiau inovatyvių sprendimų nei siūlome dabar.

– Ką jūs manote apie dabartinę situaciją ir konkurencinę aplinką Baltijos šalių pašto paslaugų ir siuntų rinkoje? Kaip ji galėtų keistis per artimiausius penkerius metus?

– Iki šiol joje dominuoja nacionalinės valstybių valdomos pašto įmonės kaip Prancūzijos DPD, Vokietijos DHL ar Suomijos „Itella“. Taip pat matome tokius naujus komercijos trikdytojus, kaip „Venipak“ – puikius mūsų konkurentus. Turiu galvoje tai, kad jie mus motyvuoja teikti puikias paslaugas.

Tai nuo apimčių priklausantis verslas. Labai sunku pritraukti į Baltijos regioną tokius klientus, kaip didelės prekybos platformos ar didelės elektroninės parduotuvės. Mums reikia teikti jiems įprastą platesnį paslaugų diapazoną.

Rinkoje iki šiol dominuoja didieji žaidėjai, tokie kaip nacionalinės pašto kompanijos arba didesnės kompanijos kaip „Amazon“ arba „AliExpress“, kadangi jos turi pakankamai pajėgumų. Dėl šios priežasties mes taip pat statome logistikos centrą, kad būtume tikrai konkurencingi, pasivytume didesnes rinkas bei teiktume daugiau paslaugų.

– Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos paštą – vieną pagrindinių „Omnivos“ konkurentų Lietuvoje?

– Mano asmeniniu požiūriu, jiems sekasi pakankamai gerai. Tikrai gerbiu tai, ką jie padarė su savo skyriais ir manau, kad jie žengė žingsnį į priekį. Aš žinau jų ambicingus planus. Žinoma, dabar juos įgyvendinti sunku po to, kai praeityje įmonė nebuvo tokia efektyvi. Vis dėlto manau, kad Lietuvos paštas yra labai pajėgus plėsti savo veiką, jei tam bus stipri valia bei Vyriausybės parama.

– Kaip šiemet „Omnivos“ klientams Lietuvoje gali keistis pašto bei siuntų paslaugų kainos?

– Mes stebime rinką. Nesitikime nei didelio kainų augimo, nei mažėjimo. Kainos turėtų būti gana stabilios. Nors konkurencija auga, tačiau, sakyčiau, kad dėl įvairių vis dar augančių išlaidų ir išliekančios aukštos infliacijos kažkokius kritimus matyti sunku.

– Ačiū už pokalbį.

Autorius Giedrius Gaidamavičius

[email protected], Verslo naujienų skyrius

2023 08 03 09:43

Spausdinti

Dalintis