Meniu
Prenumerata

sekmadienis, sausio 29 d.


DARBUOTOJŲ TEISĖS
Tik keturios darbo dienos per savaitę – gundantis belgų sprendimas
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Asociatyvi iliustracija.

Trys laisvadieniai kiekvieną savaitę arba tik keturios darbo dienos ir toks pat atlyginimas bei socialinės garantijos – tokia tvarka nuo pirmadienio įsigaliojo Belgijoje. Žinoma, yra „papildomų sąlygų“, kurios ne visiems patinka.

„Ilgai svajota keturių dienų savaitė Belgijoje oficialiai tampa realybe“, – komentavo Belgijos prancūzakalbių dienraštis „La Libre“ prieš metus pasiūlytą, vasarį patvirtintą ir pirmadienį įsigaliojusį darbo tvarkos pokytį.

Olandakalbių dienraštis pabrėžė, kad Belgija ne pirmoji pasaulyje ėmėsi tokių permainų: „Škotija, Ispanija, Islandija ir net darboholikė Japonija taip pat jau yra įvedusios panašias priemones. Vis dėlto pastebimas ryškus skirtumas. Šios šalys ryžtingai siekia sutrumpinti darbo valandas, o Belgija pasiryžusi pertvarkyti darbo savaitę.“

Bendras dirbtų valandų skaičius galiausiai lieka toks pat, t. y. asmuo gali 38 valandų darbo savaitę dirbti ne penkias, o keturias dienas, arba gali dirbti 45 valandų darbo savaitę, o kitą savaitę – 31 valandą. Darbo užmokestis bet kuriuo atveju lieka toks pat, nors išmokos, kurios yra susietos su darbo dienų skaičiumi (pvz., maitinimo talonai), gali keistis. Tačiau jos gali būti susietos su per mėnesį dirbtomis valandomis, o ne dienomis. Taip pat niekaip nepasikeičia socialinio draudimo įmokos ir garantijos.

Taip lieka daugiau laiko kitiems dalykams, o tai tik pagerina jų savijautą. Laimingi darbuotojai yra produktyvūs darbuotojai.

Kita „papildoma sąlyga“ – tai keturių darbo dienų savaitė nėra privaloma ir tik kol kas taikoma privačiam sektoriui. Darbuotojai, norintys turėti tris laisvadienius, turi pateikti raštišką prašymą darbdaviui, kuris turi atsakyti per mėnesį, bet gali jį ir atmesti. Tačiau bet koks atsisakymas turi būti motyvuotas, pvz., dėl darbo organizavimo trikdžių. Susitarus sudaromas priedas prie darbuotojo darbo sutarties, kuris galioja šešis mėnesius ir gali būti pratęstas tiek kartų, kiek pageidaujama.

„Jau seniai įrodyta, kad dirbant daugiau nebūtinai pasiekiama geresnių rezultatų ar didesnis produktyvumas. Priešingai, dirbant mažiau užtikrinama, kad žmonės efektyviau išnaudotų savo laiką. Taip lieka daugiau laiko kitiems dalykams, o tai tik pagerina jų savijautą. Laimingi darbuotojai yra produktyvūs darbuotojai. Be to, kadangi įmonių veiklos rezultatai dėl to nenukenčia ar net pagerėja, tai neįtikėtina galimybė darbdaviams ieškoti talentingų žmonių. Kai kurios įmonės tai jau suprato“, – teigė „De Morgen“.

Tai kaip ir patvirtina neseniai atlikti keli eksperimentai. Rugsėjį pranešta, kad dauguma iš 70 Didžiosios Britanijos įmonių, kurios prisijungė prie šešių mėnesių trukmės 4 darbo dienų eksperimento, teigė, kad produktyvumas nesumažėjo, o kai kuriais atvejais gerokai padidėjo. Ankstesnio bandymo Geteborge (Švedija) metu nustatyta, kad dirbdami keturias dienas darbuotojai atliko tiek pat ar net daugiau užduočių.

Tik pusė belgų darbdavių mano, kad jos turės teigiamą poveikį darbuotojų gerovei.

Vis dėlto pačioje Belgijoje tokios permainos sulaukė ir kritikos. Pasak leidinio „The Bulletin“, tik pusė belgų darbdavių mano, kad jos turės teigiamą poveikį darbuotojų gerovei, rodo spalio mėnesį „Securex“ atlikta 1340 Belgijos darbdavių apklausa. Apie 23,3 proc. apklaustųjų mano, kad keturių dienų darbo savaitė turės neigiamą poveikį darbuotojų gerovei. Kiek mažiau nei trečdalis (31,6 proc.) teigė, kad ji turės teigiamą poveikį produktyvumui, o 35,7 proc. tikisi neigiamo poveikio. Ketvirtadalis respondentų (25,7 proc.) tikino, kad keturių dienų darbo savaitė jų įmonėje netaikytina daugiausia dėl to, kad kai kuriose pramonės šakose (pvz., viešbučių ir viešojo maitinimo) reikalaujama penkių darbo dienų arba dėl to, kad poveikis jų verslui būtų per didelis.

Įdomu, kad ir darbuotojus ginančios profesinės sąjungos išreiškė susirūpinimą dėl naujovės. Jos nerimauja, kad keturių dienų darbo savaitės struktūra iš tikrųjų nesumažins streso ar darbo krūvio, o tik padidins juos darbo dienomis.

„Nedarbingumo skaičiai sparčiai auga, o didelė dalis to yra susijusi su perdegimu, – „The Bulletin“ citavo Briuselio profesinės sąjungos CGSLB regioninį sekretorių Michaelį Dufrasne'ą. – Mintis, kad priversti žmones dirbti ilgiau turės teigiamą poveikį? Galbūt kai kuriems. Tačiau turime būti labai, labai atsargūs, nes darbo krūvį sutelkiame per keturias, o ne penkias dienas. Reikia pridėti kelionės laiką. Dėl to dienos gali būti labai ilgos. Susitarimai bus sudaryti šešiems mėnesiams. Galimybė grįžti atgal yra svarbi.“

Ar mes dirbame penkias dienas per savaitę tik dėl to, kad taip dirbame jau daugiau nei šimtmetį? Ar tai tikrai geriausias būdas?

Anot „The New York Times“, apie keturių dienų darbo savaitę pasaulyje kalbama jau ne vieną dešimtmetį: „1956 m. tuometinis JAV viceprezidentas Richardas M. Nixonas teigė, kad numato ją „netolimoje ateityje“, tačiau ji nebuvo įgyvendinta plačiu mastu. Tačiau pokyčiai darbo vietoje dėl koronaviruso pandemijos, susiję su nuotoliniu ir mišriu darbu, suteikė postūmį klausimams apie kitus darbo aspektus. Ar mes dirbame penkias dienas per savaitę tik dėl to, kad taip dirbame jau daugiau nei šimtmetį? Ar tai tikrai geriausias būdas?“

2022 11 25 11:55
Spausdinti