Kambodža ir Tailandas pasaulyje garsėja ne tik įstabiomis šventyklomis bei egzotiška gamta, bet ir klestinčia sekso pramone. Astra Petkūnaitė susitinka keletą sektoriaus atstovių ir išgirsta visiškai skirtingus požiūrius į šią finansiškai pelningą, bet skaudžių moralinių klausimų keliančią veiklą.
Beteisės, skriaudžiamos, prievartaujamos – toks įprastai Vakarų valstybėms piešiamas Pietryčių Azijos sekso darbuotojų paveikslas. O kai kurie matantys situaciją savo akimis retoriškai klausia: „Kaip labiau padėtume toms moterims – pirkdami iš jų magnetukus ar sekso paslaugas?“ Nes, kol pasaulis svarsto, kaip išgelbėti prostitutes iš viešnamių, jos pačios kovoja dėl sekso darbuotojų legalizavimo.
„Sekso darbas yra toks pat, kaip ir bet kuris kitas. Ir jis nėra gėdingas ar purvinas“, – įsitikinusi Chantawipa Apisuk, Bankoke veikiančios organizacijos „Empower Foundation“ įkūrėja. 1985 m. įsteigta organizacija per visus gyvavimo metus pritraukė daugiau nei 50 tūkst. narių – jos čia rado palaikymą, supratimą ir galimybių kartu siekti dekriminalizuoti savo profesiją.
Tačiau Kambodžos sostinėje Pnompenyje jau 11 metų veikiančios organizacijos „Daughters of Cambodia“ atstovė Jenna Forstrom įsitikinusi, kad moteris būtina gelbėti iš prostitucijos, į kurią dauguma jų pakliūva ne savo noru.
