ScanpixSaeedas Gulas norėtų lankyti mokyklą. Bet vietoj to yra priverstas rinkti šiukšles Kabulo gatvėse. Andrew Northas sekiojo paskui šiukšlių rinkėjus.
Kabule vėsioje priešaušrio prieblandoje dvi mergaitės įsitraukusios į pokalbį žingsniuoja į mokyklą. Kuprinių petnešos dailiai guli ant baltų skarų klosčių. Jei jos mato priešais artėjantį šiek tiek vyresnį berniuką, to neparodo. Jis irgi šį tą nešasi, bet ne kuprinę, o didelį purviną maišą, sudurstytą iš medžiagos skiaučių. Berniukas taip pat nekreipia dėmesio į artėjančias mergaites, nes jo dėmesį patraukė šalikelėje gulinčios šiukšlės.
„Visada neblogai paieškoti nutekamuosiuose grioviuose“, – sakė S. Gulas, traukdamas iš ten porą sulipusių plonų plastikinių maišelių ir juos įmetė į savo krepšį. Aukštas ir ištįsęs, rimto, bet draugiško veido berniukas teigė, kad jam greičiausiai dvylika. Kaip ir daugelis Afganistano kaimų gyventojų, jis negali tiksliai pasakyti, kada yra gimęs.
Prieš du mėnesius S. Gulas su šeima dar gyveno kaime už beveik dienos kelio automobiliu į šiaurę nuo Kabulo. Dabar sostinėje jis vienas bando užsidirbti rinkdamas perdirbti tinkamas šiukšles: plastikinius butelius, kartoną, skardines, stiklą. Bet laimikis menkas.
