ScanpixKadaise turistų gausiai lankyta Škotijai priklausanti Bjuto sala per pastaruosius kelis dešimtmečius neteko populiarumo. Čia gimusi Emma Irving stebi, kaip pabėgėliai iš Sirijos vėl įkvepia šiai vietai gyvybės.
Užlipus ant viršutinio kelto denio man skauda pėdas, aš prakaituoju ir šypsausi. Šiandien Kūčios ir man pavyko suspėti į paskutinį laivą, grįžtantį į Bjutą. Staiga atsiplėšiame nuo pagrindinės Škotijos teritorijos ir pasukame į vakaruose esančią salą. Tačiau tolumoje vos sušvitus Bjuto šviesoms esame priversti grįžti. Jūra pernelyg audringa ir laivas negali švartuotis.
Pirmiesiems sirų pabėgėliams, bandžiusiems pasiekti Bjutą 2015 m. gruodį, nepavyko prisiartinti nė tiek. Dėl prasto oro keltas negalėjo išplaukti iš uosto, todėl valdžia susodino juos į autobusą ir išsiuntė į trijų valandų trukmės kelionę šiaurėn, kur audringu oru plaukioja mažesnis laivas. Galiausiai šlapi ir vėjo aptalžyti pabėgėliai pasiekė salą. Labiau škotiškų sutiktuvių turbūt neįmanoma įsivaizduoti: jos buvo lėtos, priklausomos nuo vėjo, kupinos abejotino humoro ir santūrios vilties.
