Leonardo da Vinci šiais laikais būtų influenceris, savo išradimų bandymus tiesiogiai transliuojantis per asmeninį jutubo kanalą. Bet jis mirė prieš 500 metų, palikęs daugybę neįmintų mįslių. Dalia Smagurauskaitė keliskart sugrįžta į atokius jo gimtojo Italijos regiono kampelius ir pažymi svarbiausias leonardiškosios legendos stoteles.
Gimtieji genijaus namai. (D. Smagurauskaitės nuotr.)
Ankjanas ir Vinčis. Karšta rugpjūčio popietės saulė negailestingai svilina, lyg patrakusios čirškia cikados, į šalis laksto driežiukai, o Toskanos žemės alsuoja per visą vasarą sukaupta kaitra. „Krūmuose keistai traška, bet tu eik pirmyn“, – raminu save žengdama taku tarp alyvmedžių ir šluostydamasi nuo kaktos prakaitą. Iki tikslo galėjau nuvažiuoti automobiliu, tikrai būtų buvę patogiau, bet juk eiti banguojančiomis kalvomis įdomiau. Autentiškiau. Galiausiai prieš akis išnyra Ankjano (Anchiano) vietovė ir paprastas medaus spalvos akmeninis namas, kuriame 1452 m. balandžio 15 d. notarui Piero ir Caterinai gimė berniukas Leonardo. Kas buvo toji moteris, nesutariama iki šiol – gal kaimo mergina, o gal iš Artimųjų Rytų atvežta vergė. Kad ir kaip būtų, ji netrukus buvo ištekinta už keramikos meistro Antonio, linkusio į peštynes, o notaras Piero ruošėsi pirmoms iš ketverių savo vestuvių.
