U. Žilytė: „Esu prisiekusi Irano gerbėja“
Laura Čiginskaitė
(U. Žilytės nuotr.).
Vos pradėjusi keliauti grafikė Ugnė Žilytė manė, kad visos šalys labai skirtingos. Šiandien jau pažinusi ne vieną kraštą pastebi, kad tarp jų daugiau bendrumo, nei atrodė.
(U. Žilytės nuotr.)
Į Indiją važiavau dar studentė, maždaug prieš 20 metų. Tai buvo pirma tokia egzotiška kelionė. Europą jau pažinojau nuo vaikystės, kai sienos atsivėrė, nes su tėvais daug keliavome: skandinavijos, paryžiai, austrijos, londonai, berlynai. Bet pirmoji kelionė, kai ištiko kultūrinis šokas, buvo į Indiją. Vis norisi grįžti į Auksinį trikampį (Delis, Džaipuras, Agra). Senasis Džaipuras man ir liko mistinis miestas, nors visi Radžastano valstijos grožiai – Maharadžų rūmai, fortai – nėra labai seniai pastatyti, maždaug XVII–XVIII a. Sakoma, kad Indija nepalieka abejingų: arba ja susižavi, arba pradedi jos nekęsti.