Evaldo Labanausko, Twenty20 nuotr.IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas kartu su Europos Parlamentu pasimėgavo apsilankymu Strasbūre
Pastarąjį dešimtmetį ar net daugiau netyla kalbos, kad gal užteks „cirkui keliauti“. T. y. bent kartą per mėnesį šimtams europarlamentarų, jų padėjėjų ir kito aptarnaujančio personalo vykti iš Belgijos sostinės Briuselio į Prancūziją, tiksliau, Strasbūrą, nutolusį apie 500 kilometrų.
Tai ne tik daug kainuoja Europos mokesčių mokėtojams, bet ir vargina pačius tikrosios Europos demokratijos atstovus, ypač jei vykstama ne iš Briuselio, o, tarkime, iš Tailando ar Dubajaus, kur koks nors Europos Parlamento narys tarp sesijų „bendrauja su rinkėjais“. Susisiekimas su Strasbūru lėktuvais – ne pats geriausias, oro uostas nedidelis ir skrydžių nedaug, todėl dažnai skrendama į netoli esantį Frankfurtą Vokietijoje, o iš ten autobusu ar specialiu transportu keliaujama į patį Strasbūrą.
Dar daugiau, turint omeny dabar ypač madingą žaliąją bangą, tokios kelionės planetos plaučių tikrai nevėdina. Vis dėlto, kad ir kiek būtų aistrų, logiškų argumentų, artimiausiu metu nematyti ženklų, kad prancūzai nusileistų. Nusveria tiek statuso argumentai – viena svarbiausių institucijų Prancūzijos teritorijoje, tiek ekonomikos skaičiai – „keliaujantis cirkas“ palieka milijonus ir Strasbūro, ir visos Prancūzijos ekonomikai. Buitinis pavyzdys: tą savaitę, kai vyksta Europos Parlamento sesija, gan smarkiai pakyla tiek viešbučių, tiek per „AirBnB“ kambarių-butukų nuomos kainos.
