KOMENTARAS

Dėl atidaryto pensijų lango sutrikdytų sistemų: šį iššūkį valdžia turėjo prisiimti sau

Pirmąją Naujųjų metų darbo dieną pasiekė pranešimas, kad sutriko kai kurių bankų ir pensijų kaupimo bendrovių internetinė sistema, nes daug žmonių vienu metu kreipėsi su prašymais nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje. Manau, visiems reikia apsiginkluoti kantrybe ir suprasti, kad sukurti technologinius sprendimus politikų sprendimams įgyvendinti nėra taip paprasta. Sistemos sutrikimai yra grynai techninė problema, ir geriausia, ką žmonės gali padaryti, – tai neskubėti kartoti prisijungimų ir taip neapkrauti sistemų dar labiau.

KOMENTARAS

Į 2026-uosius: atviros durys, pravertas langas

Stovint ant 2026-ųjų slenksčio verta prisiminti ne tik asmeninius, bet ir ryškiausius šalies ekonomikos įvykius – ypač tuos, kurių aidas lydės ir naujais metais. Tad – apie praeitį, kuri lems mūsų visų ateitį.

KOMENTARAS

Statome pažinimo namą arba kokia prasmė eiti į mokyklą?

O jei iš disciplinų, kurių mokomės mokykloje, statytume namą? Vienos jų būtų pamatai, kitos – langai ir durys. Toks pratimas, atliktas su mokiniais ir jų tėvais, leidžia atrasti tai, kas lemia pažinimo džiaugsmą.

KOMENTARAS

Neegzistuojančios problemos sprendimas

Po darbo dažnai užsuku į vieną mėgstamų barų Islandijos gatvėje. Mėgaujuosi atmosfera, aptarnavimu, maistu. Galėčiau eiti į bet kurią kitą vietą Vilniuje, bet renkuosi tą pačią. Savarankiškai, be trečiosios šalies įsikišimo. Vieną tų dažnų vakarų susimąsčiau, kas būtų, jei apie mano ir baro santykį imtume mąstyti taip, kaip apie pasaulinę prekybą mąsto JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir muitų šalininkai.

KOMENTARAS

Mūsų nuolatiniai dialogai su atsakomybe

Senovės graikų filosofas Sokratas, vaikščiodamas Atėnų gatvėmis, įkyriai klausinėdavo žmonių, ką reiškia tokios sąvokos kaip „dorybė“, „teisingumas“, „gėris“, „laimė“. Dialogas tęsdavosi tol, kol pašnekovas suprasdavo, kad jis nežino. Taikydamas tokį metodą filosofas padėdavo „gimti tiesai“ – tikram žinojimui.

KOMENTARAS

Geležinės biurokratijos kurpaitės: ar ES pavyks jas nusiauti?

ES politikai pastebėjo, kad auginti regiono ekonomiką su šitokia biurokratine našta yra tas pats, kas bandyti bėgti maratoną apsiavus geležines kurpaites. Bandymų jas keisti patogesniais sportbačiais būta ir anksčiau, tad svarbiausias klausimas – ar šį kartą bus kitaip?

KOMENTARAS

Lietuvos banko siūlymai dėl pensijų kaupimo – įžvalgos ir prieštaros

Lietuvos bankas pateikė profesionalią situacijos analizę – tiek demografinę, tiek ir įvertindamas ateities pensijų mokėjimo perspektyvas. Skaičiuojama, kad jei šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų tenka trys pensininkai, apie 2060 m. išlaikomų pensinio amžiaus žmonių skaičius dvigubės. Dabartinis I pakopos finansavimas siekia 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutinė senatvės pensija – apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo.

KOMENTARAS

ECB toliau mažina palūkanas: infliaciją slopinęs veiksnys grimzta užmarštin

Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.

KOMENTARAS

Pinigų „spausdintuvas“ iš lėto vėl užsikuria

Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, apyvartoje esantis pinigų kiekis euro zonoje augo antrą ketvirtį iš eilės. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas jau praeityje, o „spausdinimo“ mašina vėl iš lėto įjungiama. Todėl tikėtis, kad kainų augimas toliau bus slopinamas – itin sunku.

KOMENTARAS

Keičiasi ES valstybių skolos priežiūra – poreikis valdyti išlaidas tik didės

2024 m. pavasarį pasibaigė Europos Sąjungos (ES) teisės aktų, skirtų valstybių biudžetų deficitui ir skolai reguliuoti, peržiūra. Nors ES sutartyse nustatytos 3 proc. deficito ir 60 proc. skolos reikšmės toliau galios, keisis taisyklės, kaip valstybės privalės užtikrinti biudžetų rodiklių atitikimą nustatytoms reikšmėms.

KOMENTARAS

Dovanos į kairę ir į dešinę

Posakis „rinkimų laukiu labiau nei Kalėdų“ ne iš piršto laužtas. Juk dovanos – nepalyginamai didesnės nei tos, kurias paprastai randame po egle. Ne puodelius ir kojines ar saldainių dėžutes šiais metais žadėjo ir į spalį vykusius rinkimus išsiruošusios politinės partijos. Į spalvotą, švelniai šiugždantį popierių jos supakavo didesnes viešąsias išlaidas ir mokesčių lengvatas, rausvais kaspinais aprišo valstybinio komercinio banko ir universalių bazinių pajamų idėjas. Tad ar tikrai Kalėdos – laukiamiausia metų šventė?

KOMENTARAS

Koreguojant kitų metų biudžeto projektą svarbu didinti paskatas žmonėms dirbti

Su kitų metų valstybės biudžetu priimami sprendimai turėtų skatinti žmones aktyviai įsitraukti į darbo rinką. Visgi socialines išmokas kitąmet siūloma labai sparčiai, net 26 proc. Turint galvoje tai, kad prognozuojama 2,5 proc. metinė infliacija, išmokų augimas ją viršytų 10 kartų.

KOMENTARAS

Autografas, kurio neprašėme

Jei piniginėje turite kelis grynųjų pinigų banknotus, išsitraukite juos ir žvilgtelėkite į kairįjį kamputį viršuje. Kieno parašą ten matote? Jei banknotas kiek senesnis – Mario Draghi, jei naujesnis – Christine Lagarde. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo parašas ant kiekvienos euro kupiūros ten yra ne veltui. Tai reiškia, jog centrinis bankas savo vardu prisiima įsipareigojimą, kad ant šio lapelio užrašyta vertė bus garantuojama.

KOMENTARAS

Amerikiečių pavyzdys, kuriuo sekti nereikėtų

Keturi iš penkių amerikiečių gyvena prasiskolinę – beveik visas jų sukauptas turtas yra įkeistas bankui, o vidutinė amerikiečio namų ūkio skola siekia arti 245 tūkst. JAV dolerių, kaip rodo finansinių paslaugų bendrovės „Northwestern Mutual“ duomenys. Be būsto paskolų, daugiausia skolinamasi greitai poreikiams patenkinti, naudojantis kredito kortelėmis. Itin dažnai jos skiriamos įsigyti tokioms prekėms ir paslaugoms, kurioms einamųjų lėšų nebepakanka, pavyzdžiui, buitiniams prietaisams ar vakarienėms restorane. Visa tai lemia, kad vidutiniškai bent trečdalį kasmėnesinių pajamų amerikietis skiria savo skolai ir palūkanoms padengti, o žmonių, abejojančių, ar tai padaryti galės ateityje, smarkiai daugėja.

KOMENTARAS

Pinigų kiekis euro zonoje vėl ėmė augti

Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, euro zonos apyvartoje esantis pinigų kiekis antrąjį šių metų ketvirtį neženkliai padidėjo. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas savo darbą jau padarė ir dėl to infliacija slops kur kas lėčiau, nei iki šiol. Tą patvirtina ir išankstiniai liepos mėnesio kainų augimo rodikliai – nors fiksuota mėnesio defliacija, metinis infliacijos tempas šiek tiek ūgtelėjo.