KOMENTARAS

Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

KOMENTARAS

Kylanti karo kaina

Karas Vidurio Rytuose akimirksniu pakėlė naftos, gamtinių dujų kainas, o tuo pačiu kuro kainas, tačiau poveikis pradedamas matyti ir daugelyje kitų prekių bei paslaugų kainose. Jau akivaizdu, kad infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, o greta to nuotaikas gali pagadinti ir kylančios palūkanų normos.

KOMENTARAS

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

KOMENTARAS

Karo Artimuosiuose Rytuose poveikis kuro kainoms, infliacijai ir biudžetui

Karas Artimuosiuose Rytuose daugeliui lietuvių vis dar atrodo tolimas — lyg dar vienas degantis horizontas, matomas tik televizoriaus ekrane. Tačiau ekonomikoje atstumai yra gerokai mažesni. 2026 m. kovo pradžioje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui konfliktas iš regioninio saugumo temos virto grėsme pasaulinei prekybai. Iranui grasinant tęsti naftos blokadą, dėmesys krypsta į Hormuzo sąsiaurį — vietą, per kurią įprastai juda apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo. Kai pradeda virpėti šis mazgas, virpa ne tik Artimieji Rytai — virpa ir Lietuvos kainų lūkesčiai.

KOMENTARAS

Turizmo sektorius keičiasi: kokias kryptis matome pasaulyje ir ką tai reiškia Vilniui

Turizmas išlieka vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių. Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, šio sektoriaus indėlis į pasaulio ekonomiką jau siekia apie 11,7 trilijono JAV dolerių ir sudaro daugiau nei dešimtadalį pasaulio BVP. Prognozuojama, kad turizmo augimas šiemet sieks dar apie 3–4 proc.

KOMENTARAS

Valstybės paskata kaupiantiems II pakopoje: kiek pinigų papildomai ji gali uždirbti pensijai?

Kiekvieną mėnesį II pensijų pakopos dalyviams, nesustabdžiusiems asmeninių įmokų mokėjimo, valstybė skiria papildomą paskatą – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų

REDAKTORIAUS ŽODIS

Santykiai su Kinija: dėl ko žeminamės?

Daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis laikotarpis, kai visos Lietuvos vyriausybės ir prezidentai laikosi to paties užsienio politikos kurso, atrodo, baigiasi. Nors tas kursas nebuvo idealiai tiesus ir kiek vinguriavo priklausomai nuo besikeičiančios geopolitinės situacijos ir ypač Rusijos retorikos bei veiksmų, kryptis buvo aiški – tai vakarietiška vertybinė užsienio politika.

KOMENTARAS

Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?

Karas tarp Irano, JAV ir Izraelio kol kas dar tik įsibėgėja, tačiau jo ekonominė kaina didėja ne dienomis, o valandomis. Iš pradžių buvo manyta, kad tai bus ribotos apimties ir trumpalaikė karinė operacija, tačiau dabar matome visai kitą scenarijų – Iranas, suprasdamas, kad kariniu požiūriu yra silpnesnėje pozicijoje, bando sukelti kuo didesnį chaosą pasaulio energetikos rinkose.

KOMENTARAS

Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo

Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.

KOMENTARAS

Gynybos finansavimas aplenkė švietimo: ar šiuos milijardus panaudosime geriau?

2026 metai Lietuvos valstybės biudžete žymi simbolinį ir politine prasme labai svarbų pokytį – pirmą kartą istorijoje krašto apsaugai iš valstybės biudžeto skiriama daugiau lėšų nei švietimui.

KOMENTARAS

Moterų ilgaamžiškumo paradoksas: gyvename ilgiau, bet ar geriau?

Kovo pradžia – laikas, kai daugiau dėmesio skiriame moterų padėčiai visuomenėje, lygioms teisėms ir galimybėms. Vienas iš svarbių aspektų, kur išryškėja vyrų ir moterų atskirtis – finansinis saugumas senatvėje. Tai viena iš mažiau matomų nelygybės formų, kuri pasiveja vėliausiai, kuomet kažką keisti yra sudėtingiausia. Statistika rodo, kad moterys Lietuvoje gyvena 8 metais ilgiau nei vyrai ir būtent joms tenka gyventi ilgesnį laikotarpį su mažesnėmis pajamomis.

KOMENTARAS

Ar verta kurti verslą, kuris iki 2050-ųjų beveik neabejotinai žlugs?

Verslo pasaulyje žodis „tvarumas“ per pastaruosius kelerius metus buvo gerokai devalvuotas – šiandien jis neretai skamba kaip rinkodaros šūkis be realaus turinio. Nepaisant to, vietos po saule ieškančioms įmonėms jis kartu yra ir esminė išlikimo sąlyga. Tie, kurie į šį kelią žengia pasiruošę ir geba savo tvarumą pagrįsti duomenimis, turi galimybę sukurti verslus, gyvuosiančius ne vieną dešimtmetį.

KOMENTARAS

Atlyginimai Lietuvoje: toliau auga, bet skirtingomis pavaromis

Naujausi darbo užmokesčio duomenys rodo, kad atlyginimai Lietuvoje toliau auga visose savivaldybėse, tačiau regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Didžiausi atlyginimų vidurkiai išliko didžiuosiuose ekonominiuose centruose, tačiau sparčiausią augimą demonstravo smulkesnės savivaldybės. Tuo tarpu, atokesnėms savivaldybėms šios lenktynės kelia vis didesnių sunkumų.

KOMENTARAS

Europa imasi reguliuoti „Big Tech“: kokią įtaką padarys naujos socialinių tinklų taisyklės?

120 mln. eurų bauda platformai „X“ ir kaltinimai „TikTok“ dėl priklausomybę skatinančio algoritmo žymi naują etapą Europos ir socialinių tinklų milžinių santykiuose. Jis rodo, kad skaitmeninis „laukinių Vakarų“ laikotarpis baigiasi, o technologinių kampanijų veikla Europos Sąjungoje (ES) pereina į griežtesnės priežiūros ir aiškesnės atsakomybės režimą.

KOMENTARAS

Skyrybos moterims kainuoja brangiau: kaip apsaugoti savo finansinę laisvę

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 7 tūkst. skyrybų. Nors per pastarąjį dešimtmetį jų skaičius palaipsniui mažėjo, pagal ištuokų rodiklį Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių. Remiantis statistika, du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys. Tačiau finansinė realybė po skyrybų dažnai būna sudėtingesnė būtent joms.