KOMENTARAS

Karščio bangos: nematoma sąskaita ekonomikai

Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos sistemas, stabdo infrastruktūros veiklą ir daro vis didesnį poveikį ekonomikai. Šią vasarą daugelyje Europos šalių užfiksuotos aukščiausios birželio temperatūros, o kartu su karščiu augo ir jo sukelti nuostoliai: deformuoti geležinkelio bėgiai, sutrikęs eismas, ribojama energetikos infrastruktūros veikla, uždaromos mokyklos ir didėjanti apkrova ligoninėse.

KOMENTARAS

Būsto rinkos aktyvumas neslopsta: į įperkamumo traukinį – kol dar nevėlu?

Lietuvos būsto rinka nepaiso geopolitinio neapibrėžtumo, kilstelėtų palūkanų normų ar Persijos įlankos konflikto atgarsių namų ūkių piniginėms. Nors, paprastai, vasarą būsto sandorių aktyvumas atslūgsta, šiemet birželis išliko intensyvus. Tiek butų, tiek individualių namų įsigijimų sandorių skaičius per metus pašoko beveik 12 proc. ir dešimtadaliu viršijo pastarojo dešimtmečio šio mėnesio sandorių vidurkį. Nepaisant rekordus pasiekusių būsto pasiūlos rodiklių, kainų augimas neslopsta vis labiau ribodamas būsto įperkamumo galimybes.

KOMENTARAS

Kai antraštės gąsdino, rinkos augo: kaip sekėsi pensijų fondams pirmąjį pusmetį?

Pavasarį įtampos Artimuosiuose Rytuose sukelta rinkų korekcija truko neilgai ir nuo balandžio akcijų rinkos grįžo į tvirtą augimo trajektoriją. 2026 m. pirmasis pusmetis SEB pensijų fondams buvo sėkmingas, o antrąjį ketvirtį pasiekta didžiausia grąža nuo gyvenimo ciklo fondų įsteigimo 2019 metais.

KOMENTARAS

Įkvėpti gyvybės gyvybės mokslų pramonei

Europos gyvybės mokslų pramonė buvo pajėgi išrasti vakciną „Comirnaty“, kuri tapo vienu svarbiausių COVID-19 pandemijos valdymo įrankių. Europos įmonės pasauliui pristatė ir semagliutidą, geriau žinomą pavadinimu „Ozempic“. Siekdami sureguliuoti cukraus apykaitą ir atsikratyti antsvorio, jį vartoja tūkstančiai žmonių. Visgi Europos gyvybės mokslų tendencijos prastėjančios – vis daugiau klinikinių tyrimų ir išradimų iš Europos persikelia į JAV.

KOMENTARAS

Euro zonos akcijų rinkos birželį aplenkė JAV

Birželį finansų rinkose ir toliau buvo matyti ryškūs regioniniai skirtumai. Euro zonos akcijų rinkoms paaugus 2,64 proc., o ekonomikos duomenims vis aiškiau signalizuojant apie stabilizaciją, JAV akcijų rinka smuko 0,99 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo technologijų sektoriaus silpnumas. Besivystančių šalių rinkose vyravo nevienodos nuotaikos – investuotojai vertino tiek infliacijos rizikas, tiek eksporto sektorių augimą.

KOMENTARAS

Visas pasaulis stebi Hormuzo sąsiaurį: ką keturių mėnesių karas Artimuosiuose Rytuose reiškia Lietuvos pramonei?

Per kelis mėnesius trunkantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose pasaulio rinkos ne kartą patyrė staigius svyravimus. Vien per pastarąją savaitę naftos kaina keitėsi kelis kartus. Tai dar kartą parodė, kad didžiausia problema verslui šiandien yra ne pati kaina, o rinkos nenuspėjamumas. Kol geopolitinė situacija keičiasi kone kasdien, verslams tampa vis sudėtingiau planuoti tiekimo grandines, investicijas ir gamybos apimtis.

KOMENTARAS

Ko neparodė šių metų matematikos egzamino rezultatai

Šiemet abiturientų matematikos egzamino statistika geresnė nei pernai. Regis, tai proga pasidžiaugti, tačiau iš tikrųjų būtų klaida lengviau atsikvėpti. Statistikos pagerėjimas nepaneigia esminės problemos, kuri slypi giliau negu vienas egzaminas ar viena mokinių karta, tik trumpam nukreipia nuo jos dėmesį.

KOMENTARAS

Aistros dėl pensijų reformos atslūgo, tačiau išryškėjo svarbus reformos efektas

Panašu, kad Lietuvoje prasideda kitas pensijų reformos etapas. Pirminės emocijos atslūgo, o gyventojų, nusprendusių trauktis iš II pakopos pensijų kaupimo, pastebimai sumažėjo. Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti kaupimą buvo gauta apie 5 kartus mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenys. Tačiau dar labiau išryškėjo pagrindinis neigiamas reformos efektas – dažniau pasitraukia jauniausi dirbantys gyventojai.

KOMENTARAS

Investuotojų Lietuvoje daugėja. Ar investavimas jau tapo mūsų kultūros dalimi?

Lietuvoje investuojančių gyventojų sparčiai daugėja. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus investuotojų skaičius išaugo net 40 proc. ir pasiekė 250 tūkstančių. Tai rodo, kad investavimas tampa aktualesnis vis didesnei gyventojų daliai. To priežastys: geresnis gyventojų finansinis raštingumas ir iš esmės pasikeitusios investavimo galimybės – šiandien investuoti galima taip pat paprastai, kaip keliais paspaudimais užsisakyti vakarienę į namus. Mažos sumos, lengvai pasiekiamos platformos, plačiai diversifikuoti instrumentai, tokie kaip ETF fondai, investavimą padarė prieinamą kiekvienam.

KOMENTARAS

Ką pamiršta vidutines pajamas gaunantys gyventojai?

Didžiausia rizika nesugebėti vykdyti finansinių įsipareigojimų kyla tuomet, kai sutampa keli veiksniai: per mažos santaupos, per daug įsipareigojimų ir netikėtai sumažėjusios pajamos.

KOMENTARAS

Ar žinai, kaip pasakyti „imigrantas“ lietuviškai?

Lauryno Kasčiūno ir Valdo Benkunsko iniciatyvos ką nors daryti su kitataučiais Lietuvoje parodo ne tik liūdną dešiniosios politinės minties situaciją, bet ir alternatyvų vakuumą. Tarp piktinimosi tuo, kokias nesąmones konservatoriai siūlo, kokie yra ar nėra ksenofobai ar rasistai, pasimeta paprastas dalykas – reali politinė ir socialinė problema, kuriai sprendimų nesiūlo jokia kita politinė jėga.

KOMENTARAS

Rūpindamiesi vaikų ateitimi jau galime būti gerokai ambicingesni

Visi tėvai siekia vaikams užtikrinti geresnę finansinę ateitį, todėl gimus kūdikiui pradeda taupyti – būsimoms studijoms ar kitam didesniam tikslui. Ilgą laiką buvo įprasta pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui įteikti fiksuotą pinigų sumą, tačiau ši tradicija keičiasi. Šiuolaikiniai tėvai dažniau investuoja ir turi galimybių vaikams padovanoti pirmąjį milijoną bei pasyvių pajamų šaltinį.

KOMENTARAS

Pasaulio ekonomika persijungia į ramesnį, bet stabilų augimą

Vasaros mėnesiai rodo laipsnišką pasaulio ekonomikos augimo tempo normalizavimąsi – infliacinis spaudimas palaipsniui mažėja, o ekonominis aktyvumas išlieka gana atsparus. Žemesnės energijos išteklių kainos padėjo pristabdyti kainų augimą tiek Europoje, tiek JAV – tai pagerino namų ūkių perkamąją galią ir sumažino įmonių sąnaudų naštą. Nors gamybos sektoriuje ir darbo rinkoje kai kuriuose regionuose stebimas nuosaikesnis aktyvumas nei pavasarį, ekonomikos augimo perspektyvos išlieka teigiamos, o infliacijos atsitraukimas didina stabilesnio augimo galimybes ateinančiais ketvirčiais.

KOMENTARAS

Kaip su lietuviais kalbėti apie nelegalią tabako rinką?

Lietuviai žino, kad nelegali tabako ir nikotino rinka egzistuoja. Jie supranta, kodėl žmonės joje perka – bet to nepateisina. Tai svarbiausia gegužę atliktos „Norstat Baltic Omnibus“ apklausos įžvalga, išskirianti Lietuvą iš kitų Baltijos šalių.

KOMENTARAS

Kas susirinks taikos dividendus?

„Brent“ naftos kaina šiuo metu laikosi ties 72 JAV dolerių už barelį riba, nors Irano konflikto pike ji kainavo net 126 dolerius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rinkos jau paskelbė pergalę prieš energetinį šoką. Tačiau realybė Hormūzo sąsiauryje vis dar gerokai sudėtingesnė – laivų srautas dar tik pradeda atsigauti. Ar jau tikrai energetikos krizė baigėsi ir kas iš to laimėtų daugiausia?