IQ.LT

Meniu

šeštadienis, gegužės 30 d.

ES biudžetas po M. Draghi: ar jis tikrai stiprins Europos konkurencingumą?

2021–2027 metų finansavimo laikotarpiui einant į pabaigą, Europos Sąjunga (ES) pradėjo planuoti naująjį 2028–2034 metų biudžetą. Šis pajamų ir išlaidų planas, kuriam pritarti turės visos 27-ios valstybės narės, yra vienas svarbiausių dokumentų. Nuo jo priklausys ne tik tai, kiek pinigų bus skiriama skirtingoms sritims, bet ir tai, kokį ekonominį kursą Europa pasirinks artimiausiam dešimtmečiui.

Vartotojai – tarp pensijų reformos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose gniaužtų

Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimas kol kas išlieka atsparus išorės veiksniams – gyventojų išlaidos prekėms bei paslaugoms nemažėja net ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui. Vis dėlto vartotojų lūkesčių rodikliai atskleidžia kitą pusę.

Geopolitiniai šokai ekonomikos nešokiruoja

Naujausi Lietuvos makroekonominiai rodikliai rodo, kad geopolitiniai konfliktai ir didesnės naftos kainos šuoliai gyventojų bei verslo lūkesčių nesugadino ir nesustabdė ekonomikos augimo.

„Antrosios Kalėdos“ prekybininkams: balandį stebėtas vartojimo šuoliukas

Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe atsiimti antrosios pensijų pakopos lėšas prekybininkai patyrė vieną darbingiausių savaitgalių. „Antrosiomis Kalėdomis“ praminta karštinė penktadaliu augino ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartas. Pašoko buitinės technikos, būsto įrangos, apstatymo, baldų ir remonto bei sodo technikos pardavimai.

Kodėl mažos šalys gali laimėti kovą dėl talentų

Kasmet, artėjant brandos egzaminams ir stojimui į aukštąsias mokyklas, dešimtys tūkstančių jaunų žmonių Lietuvoje sprendžia tą patį klausimą: studijuoti čia ar išvykti į užsienį? Mano įsitikinimu, atsakymas jau seniai nėra vienareikšmiškai palankus užsienio universitetams. Lietuvos aukštasis mokslas per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė taip stipriai, kad šiandien galime kalbėti ne apie pasivijimą, o apie konkurencinio pranašumo paiešką.

Kaip šiuo metu laikosi antros pakopos pensijų sistema?

Kas vyksta antros pakopos pensijų fonduose, kai iš jų pasitraukė dalis gyventojų? Suprantama, kad šiuo metu visiems kyla klausimų, o nerimą kursto įvairūs įvykiai Lietuvoje ir nuolatiniai svyravimai pasaulio finansų rinkose. Tuo metu sistema veikia įprastu režimu – ramiai ir užtikrintai. Kaupime toliau dalyvauja apie 857 tūkst. dalyvių, iš kurių 12 tūkst. kaupti pradėjo jau įsigaliojus pensijų reformai. Be to, nors rinkos šiemet buvo neramios, dauguma didesnės rizikos pensijų fondų nuo metų pradžios jau uždirbo bent 8 proc. investicinę grąžą.

Ko ir kaip mokytis?

Prasidedant brandos egzaminų sesijai ne visi abiturientai žino, ką ir kur norėtų bei galėtų studijuoti. Šiandien pasirinkimas dar sudėtingesnis – kam ir kaip ruoštis dirbtinio intelekto ir robotizacijos eroje?

Kaip vertinami mokesčių atotrūkiai ES?

Kiekvienais metais ES prarandama daugiau nei 100 mlrd. eurų mokesčių pajamų dėl vadinamojo mokesčių atotrūkio – skirtumo tarp teorinio mokesčių surinkimo, jei būtų laikomasi visų mokestinių taisyklių ir nebūtų mokesčių lengvatų, ir realių mokestinių pajamų.

Jei neišleidžiu, vadinasi, taupau? Nebūtinai.

Nuolat kalbame apie infliaciją ir jos pokyčių prognozes, tačiau ar tikrai suprantame šį reiškinį? Bendras kainų lygio augimas savaime nėra vien neigiamas – nuosaiki infliacija dažnai lydi augančią ekonomiką. Problema kyla tada, kai nesuvokiame, kaip infliacija veikia mūsų pinigus, ir nemokame jų valdyti taip, kad santaupų perkamoji galia nemažėtų.

Europos maisto iššūkis: ar tapsime priklausomi nuo importo?

Kalbant apie energetinį, karinį ar ekonominį saugumą dažnai pamirštamas ir kitas esminis komponentas – maistas. Be patikimos ir konkurencingos vietinės gamybos visi kiti saugumo planai tampa trapūs. Tad klausimas paprastas, bet nepatogus: ar Europa po kelių dešimtmečių sugebės pati išmaitinti savo gyventojus, ar tapsime priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių, kurių standartų, patikimumo ir interesų nekontroliuojame?

Kas tinka visiems, nebetinka niekam: ką iš personalizacijos laimi klientas

Per pastaruosius metus bankininkystės sektoriuje vis aiškiau matomas pokytis – palaipsniui atsisakoma ilgą laiką galiojusio principo, kad daugumai klientų pakanka standartinio sprendimo. Besikeičiant kasdieniams lūkesčiams, pereiname prie platesnių, įvairesnių ir klientų poreikius atliepiančių paslaugų.

Kodėl draugystė 2026-aisiais kainuoja brangiau nei prieš kelis metus?

Dar prieš kelerius metus susitikimas su draugais dažniausiai reiškė pasivaikščiojimą mieste, kavos puodelį kavinėje ar vakarą kieno nors namuose. Šiandien draugystė vis dažniau turi savo kainoraštį: brunch’ai, koncertai, savaitgalio išvykos, gimtadieniai restoranuose, festivaliai, taksi po vakarėlio ir spontaniškos kelionės.

Pavojus pastatuose, kurio ilgai nenorėjome matyti

Dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono ir ne pratybų formatu gauto saugos įspėjimo, daug žmonių turbūt pirmą kartą sau uždavė klausimą: o tai kur yra ta mano priedanga? Klausimas vertas dėmesio, bet dar vertingiau prisiminti, ko patys nepadarėme, kad saugumo aplink mus būtų daugiau.

Verslas ruošiasi didesniam neapibrėžtumui: ar Baltijos šalys išliks atsparios?

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

Ar Lietuvoje tik jaunimas išgirdo įspūdingus NVIDIA rezultatus?

Didžiulę įtaką dirbtinio intelekto technologijų raidai daranti bendrovė NVIDIA paskelbė rekordinius ketvirčio rezultatus – pajamos sudarė 81,6 mlrd. JAV dolerių. Vertingiausios pasaulio įmonės pranešimas užbaigė vadinamojo „Magiškojo septyneto“ rezultatų seriją, kuri pasižymėjo stipriu pelno augimu. Technologijų bendrovių naujienos pasaulyje sulaukė didelio investuotojų dėmesio. O Lietuvoje?

ŽYMA
KOMENTARAS