KOMENTARAS

Internete sukčiai seka skaitmeniniais pėdsakais: kaip juos sumažinti?

Skaitmeninėje erdvėje paliekame daugiau jautrios informacijos nei patys suvokiame. Nors esame linkę manyti, kad internete, kitaip nei realybėje, veikiame tarsi anonimiškai, mūsų duomenys palieka pėdsakus ir palengvina finansinių sukčių darbą. Siekiant apsisaugoti nuo nusikaltėlių reikėtų reguliariai tikrinti, kokią informaciją viešiname ir kam ji pasiekiama.

KOMENTARAS

DI euforijos fone atsiranda daugiau skeptikų – Volstritas sektoriaus pakraščiuose žvalgosi pervertintų bendrovių

Pastarąsias dvi savaites rinkose naujienų netrūko: netylant kalboms apie dirbtinio intelekto (DI) burbulą, daugėja skeptikų. Europoje tuo metu analitikus nustebino netikėtas gynybos bendrovių akcijų išpardavimas. Nors po karo Ukrainoje pradėtas gynybos pajėgumų stiprinimas išlieka prioritetu, rinkos elgsena rodo, kad sektorius tapo taikos derybų lūkesčių įkaitu.

KOMENTARAS

Planuojame realistiškiau, perkame protingiau: kaip keičiasi lietuvių Kalėdos

Kalėdos – tai metas, kai mūsų piniginės suplonėja greičiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Ne veltui gruodis tituluojamas brangiausiu

KOMENTARAS

2025-ieji pasaulinėje grūdų rinkoje: rekordiniai derliai ir auganti klimato kaitos įtaka

Besibaigiantys 2025-ieji buvo kupini permainų ir pokyčių ne tik visame pasaulyje, bet ir globalioje grūdų rinkoje. Ryškios javų kainų korekcijos, rekordiniai derliai, geopolitiniai iššūkiai ir klimato kaitos reikšmė – pagrindiniai veiksniai, nulėmę aktyvius veiksmus grūdų rinkoje.

KOMENTARAS

Infliacija Lietuvoje ir kitąmet viršys euro zonos vidurkį

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lapkritį mėnesio infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc., o palyginti su pernai metų lapkričio mėnesiu, kainos vidutiniškai pakilo 3,8 proc.

KOMENTARAS

Investicijos į gynybos sektorių – ir iš pareigos, ir dėl grąžos

Pastebimai išaugusi Europos gynybos pramonės įmonių vertė akcijų biržose iliustruoja svarbius pokyčius. Į gynybos sektorių atsigręžė ne tik politikai, bet ir finansinės institucijos bei investuotojai. Europos Komisijos planas „ReArm Europe“ iki 2030 metų sutelks per 800 mlrd. eurų Bendrijos parengties užtikrinimui. Pramonei tai reiškia daugiau užsakymų, augančią gamybą, daugiau inovacijų ir galingesnį verslo variklį. Smulkieji investuotojai nelieka nuošalyje.

KOMENTARAS

Ką ir kaip vysimės dabar?

Pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių Lietuvos progresas pastaraisiais metais pralenkė visas regiono valstybes. Populiarėja nuomonė, kad nebereikia lygiuotis į užnugaryje likusią Estiją, reikia naujų tikslų ir aukščiau iškeltų kartelių. Vis tik, po švytinčiu Lietuvos fasadu, lieka nemažai pelėsio, kurio neišnaikinus, sunku tikėtis pavyti turtingiausias ir pažangiausias Europos Sąjungos (ES) valstybes.

KOMENTARAS

JAV ekonomikos padėtis – prastesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio

Besiruošiant didžiausiam vartojimo bumui prieš didžiąsias metų šventes, amerikiečių nuotaikos su džiugesiu šiemet turi mažai ką bendro. Gyventojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė antrą blogiausią rezultatą per penkerius metus, o trys ketvirtadaliai gyventojų vertina ekonomikos būklę kaip tik vidutinišką ar prastą. Pagrindinis gyventojų nerimo šaltinis – spartus kainų augimas, kurį sustiprino pavasarį Trumpo įvesti muitai. Nepaisant to, šalies ekonomika auga tokiu pat greičiu, lyg nieko nebūtų įvykę. Kokia yra tikroji JAV ekonomikos realybė?

KOMENTARAS

Estiškos pensijų reformos pamokos Lietuvai: ar pasimokysime iš klaidų?

Diskusijos dėl pensijų sistemos keitimo Lietuvoje įgauna pagreitį, o kaip pavyzdys dažnai minimi estai, prieš kelerius metus liberalizavę savo pensijų kaupimo modelį. Iš pirmo žvilgsnio abi reformos atrodo panašios: valstybė suteikia žmonėms daugiau laisvės spręsti, ką daryti su sukauptais pinigais. Tačiau iš tiesų tarp dviejų modelių esama esminių skirtumų, būtent juos ir verta įvertinti prieš priimant skubotus asmeninius sprendimus.

KOMENTARAS

Kiek gali tęstis DI bumas?

Dirbtinio intelekto (DI) tema ir toliau kausto investuotojų dėmesį – didžiųjų rinkos žaidėjų rezultatai laukiami net labiau nei pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Ilgą laiką trukusi euforija dėl DI, pastarosiomis savaitėmis kiek susvyravo, o investuotojai kelia klausimus, ar milžiniškos investicijos į modelių kūrimą ir duomenų centrus atsipirks.

KOMENTARAS

Lietuvos DI veidas: talentų krizė ir brangstantis būstas

Kai Ronas Schmelzeris savo trijų publikacijų cikle „Forbes“ žvilgsnį nukreipė į Lietuvos dirbtinio intelekto ekosistemą, galutinis vaizdas priminė ne dramatinę trilogiją, o ramų panoraminį kadrą – jokių grėsmingų antagonistų, jokių egzistencinių krizių, tiesiog nuoseklus portretas šalies, kuri tyliai ir kryptingai kuria savo inovacijų ekonomiką. Tonas net kiek primena rašytojos Jane Austen kūrybą: darbštūs miestelėnai, tiksliai atliekantys savo darbus, visi daugiau ar mažiau sutariantys dėl to „ką reikia daryti“. Tai, žinoma, iš dalies atspindi R. Schmelzerio rašymo stilių, tačiau taip pat ir pačią Lietuvą. Nors šalis nedidelė, ji sugebėjo sukurti bendrą kryptį DI srityje – ne tiek didžiąją strategiją, kiek bendrą kompasą, kuriuo vadovaujasi politikos formuotojai, tyrėjai ir verslai.

KOMENTARAS

Pokyčiai – šių laikų organizacijų kasdienybė. Kaip juos valdyti, kad būtų lengviau keistis ir mums?

Tarptautinė tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“, pateikdama žmogiškųjų išteklių prognozes 2026 metams, kaip vieną iš svarbiausių sričių nurodo „pokyčių rutinizavimo“ kompetenciją. Pasak bendrovės, tai naujas požiūris į pokyčių valdymą. Kiek jis naujas – galima diskutuoti, tačiau šis teiginys atskleidžia, kas vyksta pokyčio temoje šių laikų organizacijose.

KOMENTARAS

Kodėl Juodasis penktadienis Lietuvoje tapo viso mėnesio reiškiniu

„Juodasis penktadienis“ (angl. Black Friday) ir „Kibernetinis pirmadienis“ (angl. Cyber Monday) jau seniai išsiplėtė iš JAV į visą pasaulį ir

KOMENTARAS

5 veiksniai, lemiantys įmonių susijungimų ir įsigijimų sėkmę

Lietuvoje, kalbėdami apie sėkmingą verslą, dažniausiai akcentuojame spartų augimą, investicijas į technologijas ar inovacijų diegimą. Tačiau vienas reikšmingų, bet rečiau aptariamų plėtros kelių – įmonių susijungimai ir įsigijimai (M&A). Pasaulinėje praktikoje jie sukūrė milžinišką vertę: užtenka prisiminti „Disney“ ir „Pixar“ ar „Facebook“ ir „Instagram“ sandorius. Baltijos regione tai iliustravo „Nordea“ ir „DNB“ bankų sujungimas į „Luminor“, iškart tapusį trečiu pagal dydį banku.

KOMENTARAS

Valdžia planuoja biudžetą tarsi Excel’į: skaičiai gražūs, realybė – ne

Apie valstybės biudžetą kiekvienais metais galima pasakyti ką nors neigiamo. Valstybės biudžetas ne tik atskleidžia valdžios prioritetus, bet ir tiesiogiai lemia, kaip gyvensime ateinančius metus. Natūralu, kad kai vienoms sritims skiriama daugiau dėmesio, kitoms – mažiau, todėl nepatenkintųjų niekada netrūksta.