KOMENTARAS

Investuotojų Lietuvoje daugėja. Ar investavimas jau tapo mūsų kultūros dalimi?

Lietuvoje investuojančių gyventojų sparčiai daugėja. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus investuotojų skaičius išaugo net 40 proc. ir pasiekė 250 tūkstančių. Tai rodo, kad investavimas tampa aktualesnis vis didesnei gyventojų daliai. To priežastys: geresnis gyventojų finansinis raštingumas ir iš esmės pasikeitusios investavimo galimybės – šiandien investuoti galima taip pat paprastai, kaip keliais paspaudimais užsisakyti vakarienę į namus. Mažos sumos, lengvai pasiekiamos platformos, plačiai diversifikuoti instrumentai, tokie kaip ETF fondai, investavimą padarė prieinamą kiekvienam.

KOMENTARAS

Ką pamiršta vidutines pajamas gaunantys gyventojai?

Didžiausia rizika nesugebėti vykdyti finansinių įsipareigojimų kyla tuomet, kai sutampa keli veiksniai: per mažos santaupos, per daug įsipareigojimų ir netikėtai sumažėjusios pajamos.

KOMENTARAS

Ar žinai, kaip pasakyti „imigrantas“ lietuviškai?

Lauryno Kasčiūno ir Valdo Benkunsko iniciatyvos ką nors daryti su kitataučiais Lietuvoje parodo ne tik liūdną dešiniosios politinės minties situaciją, bet ir alternatyvų vakuumą. Tarp piktinimosi tuo, kokias nesąmones konservatoriai siūlo, kokie yra ar nėra ksenofobai ar rasistai, pasimeta paprastas dalykas – reali politinė ir socialinė problema, kuriai sprendimų nesiūlo jokia kita politinė jėga.

KOMENTARAS

Rūpindamiesi vaikų ateitimi jau galime būti gerokai ambicingesni

Visi tėvai siekia vaikams užtikrinti geresnę finansinę ateitį, todėl gimus kūdikiui pradeda taupyti – būsimoms studijoms ar kitam didesniam tikslui. Ilgą laiką buvo įprasta pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui įteikti fiksuotą pinigų sumą, tačiau ši tradicija keičiasi. Šiuolaikiniai tėvai dažniau investuoja ir turi galimybių vaikams padovanoti pirmąjį milijoną bei pasyvių pajamų šaltinį.

KOMENTARAS

Pasaulio ekonomika persijungia į ramesnį, bet stabilų augimą

Vasaros mėnesiai rodo laipsnišką pasaulio ekonomikos augimo tempo normalizavimąsi – infliacinis spaudimas palaipsniui mažėja, o ekonominis aktyvumas išlieka gana atsparus. Žemesnės energijos išteklių kainos padėjo pristabdyti kainų augimą tiek Europoje, tiek JAV – tai pagerino namų ūkių perkamąją galią ir sumažino įmonių sąnaudų naštą. Nors gamybos sektoriuje ir darbo rinkoje kai kuriuose regionuose stebimas nuosaikesnis aktyvumas nei pavasarį, ekonomikos augimo perspektyvos išlieka teigiamos, o infliacijos atsitraukimas didina stabilesnio augimo galimybes ateinančiais ketvirčiais.

KOMENTARAS

Kaip su lietuviais kalbėti apie nelegalią tabako rinką?

Lietuviai žino, kad nelegali tabako ir nikotino rinka egzistuoja. Jie supranta, kodėl žmonės joje perka – bet to nepateisina. Tai svarbiausia gegužę atliktos „Norstat Baltic Omnibus“ apklausos įžvalga, išskirianti Lietuvą iš kitų Baltijos šalių.

KOMENTARAS

Kas susirinks taikos dividendus?

„Brent“ naftos kaina šiuo metu laikosi ties 72 JAV dolerių už barelį riba, nors Irano konflikto pike ji kainavo net 126 dolerius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rinkos jau paskelbė pergalę prieš energetinį šoką. Tačiau realybė Hormūzo sąsiauryje vis dar gerokai sudėtingesnė – laivų srautas dar tik pradeda atsigauti. Ar jau tikrai energetikos krizė baigėsi ir kas iš to laimėtų daugiausia?

KOMENTARAS

Finansų rinkų apžvalga: nafta atpigo iki vasario žemumų, bet naftos tranzitas Hormūzo sąsiauryje lieka apribotas

Birželį JAV ir Iranas pasirašė oficialų savitarpio supratimo memorandumą ir sutarė per 60 dienų pasiekti galutinį susitarimą. Rinkos šias naujienas iškart įvertino teigiamai: naftos kaina priartėjo prie prieš konfliktą buvusio lygio, o obligacijų palūkanų normos mažėjo. Akcijų rinkoms birželis taip pat buvo teigiamas, tačiau seniesiems lyderiams – „Stebuklingojo septyneto“ kompanijoms – mėnuo nebuvo palankus. JAV akcijų rinkoje sėkmingai sužibo nauja Elono Musko sukurta žvaigždė – „SpaceX“. Apibendrinant, bendras antrojo ketvirčio akcijų rinkų rezultatas buvo geriausias nuo 2020 m.

REDAKTORIAUS SKILTIS

Ar trečias kartas nemeluos?

Trys premjerai per mažiau nei metus. Lietuvos socialdemokratų partija valstybę nubloškė į seniai matytus politinio chaoso laikus.

KOMENTARAS

Karščio bangos vis labiau veikia Europos ekonomiką

Šių metų vasara Europoje prasidėjo ryškia karščio banga, dar kartą priminusia, kad klimato kaita jau seniai nėra vien aplinkosaugos problema. Ji vis labiau tampa ekonomikos iššūkiu, darančiu įtaką tiek augimui, tiek infliacijai. Tai patvirtina ir naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimai* – ekstremalus karštis veikia ekonominį aktyvumą ir kartu didina spaudimą maisto kainoms.

KOMENTARAS

II pakopos lėšų išmokėjimas pasibaigus antrajam metų ketvirčiui: ką svarbu žinoti?

Besibaigiant antrajam metų ketvirčiui ir artėjant II pensijų pakopos lėšų išmokėjimui gyventojams, kurie balandžio–birželio mėn. pateikė prašymus nutraukti kaupimą, svarbu žinoti kelis esminius dalykus.

KOMENTARAS

G. Paluckas, S. Skvernelis ir kiti: pavardės, kurias kaltinu dėl šio karščio

Gintautas Paluckas. Ingrida Šimonytė. Saulius Skvernelis. Algirdas Butkevičius. Andrius Kubilius. Emmanuelis Macronas. Nicolas Sarkozy. Rishi Sunakas. Borisas Johnsonas. Olafas Scholzas. Angela Merkel. Joe Bidenas. Donaldas Trumpas. Tai žmonės, kuriuos kaltinu dėl kaitros, šiandien alinančios Lietuvą ir Europą.

KOMENTARAS

Baltijos tigras atostogauja Viduržemio jūroje

Kol Lietuvos keliautojai vis plačiau atveria pinigines Viduržemio jūros kurortuose, į šalį atvykstantys užsienio turistai demonstruoja taupymo režimą. Dėl to Lietuvos turizmo balansas sparčiai blogėja: 2019 m. deficitas siekė 66 mln. eurų, 2022 m. – 150 mln. eurų, o 2025 m. šoktelėjo iki 267 mln. eurų. Kitaip tariant, vis daugiau pinigų iš Lietuvos iškeliauja kartu su poilsiautojais.

KOMENTARAS

Infliacija nepasiduoda ekonomistų vilionėms

Pavasarį kylant naftos ir kuro kainoms pasigirdo įspėjimai apie dviženklę infliaciją Lietuvoje. Realybė, jau matome, yra daug nuosaikesnė – metinė infliacija birželį dar šiek tiek padidėjo, tačiau jos pikas jau visai šalia.

KOMENTARAS

Kokio ES biudžeto reikia?

Daugiau nebūtinai reiškia geriau. Tačiau Briuselis, regis, įsitikinęs, kad Europos problemas galima išspręsti padidinus joms finansavimą. Atrodytų, jog po pandemijos įsibėgėjusi infliacija ir stringantis ekonomikos augimas didelių mokesčių bei perteklinio reguliavimo aplinkoje jau turėjo parodyti šio požiūrio ribotumą. Vis dėlto Europos Komisija (EK) siūlo, kad 2028–2034 m. ES daugiametė finansinė programa būtų didžiausia istorijoje ir siektų 1,76 trln. eurų. Europos Parlamentas, nenorėdamas atsilikti, siekia ją padidinti iki 2 trln. eurų.