KOMENTARAS

Valstybių varžybos dėl pigesnio kuro: kas už tai sumoka?

Degalų kainos kanda jau šiandien, daugelis šalių tai laiko rimta problema ir skuba reaguoti. Priemonių arsenalas platus: kainų lubos, PVM ir akcizų mažinimas, tiesioginės išmokos gyventojams, parama verslui, viešojo transporto subsidijos, degalų kiekio ribojimai, net rekomendacijos riboti keliones ir dirbti iš namų. Vis dėlto, neapibrėžtumas didelis, o aukštos degalų kainos gali būti tik pirmosios kregždės. Jei energetikos krizė užsitęs, teks spręsti gerokai sudėtingesnes problemas.

KOMENTARAS

Irano konfliktas jau veikia Lietuvos ūkius – pirmiausia per augančią savikainą

Artimųjų Rytų regione kilusi įtampa, susijusi su Iranu ir trikdžiais Hormūzo sąsiauryje, Lietuvos žemės ūkiui atrodo geografiškai tolima, tačiau praktikoje jos poveikis jaučiamas gana tiesiogiai, pagrinde per augančią produktų savikainą.

KOMENTARAS

M. Laukevičius: akcijos krenta, energija brangsta – rinkų kryptį diktuoja karas

Pastarosios savaitės finansų rinkose pažymėtos augančia geopolitine įtampa, kuri vis stipriau veikia investuotojų lūkesčius. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia energijos kainas ir didina infliacijos spaudimą, o akcijų rinkose daugėja korekcijos ženklų. Nors diplomatinės pastangos kol kas padeda išvengti dar didesnės eskalacijos, rinkų dinamika – nuo silpnesnių akcijų rezultatų JAV ir Europoje iki išaugusių obligacijų pajamingumų bei įtampos žaliavų rinkose – rodo, kad investuotojai vis labiau įkainoja ilgiau trunkančio konflikto scenarijų.

REDAKTORIAUS ŽODIS

Vien tik reitingai valdo mus

Karas Ukrainoje. Grėsmė NATO. Sudėtingi JAV ir ES santykiai. Atvira Donaldo Trumpo administracijos parama kraštutinėms, antieuropietiškoms ir prorusiškoms jėgoms Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur. Karas Irane. Lietuvos švietimo sistemos krizė. Demografinės problemos. Chaosas vidaus politikoje. Besitraukiantys užsienio investuotojai. Atrodytų, šios ir kitos temos bei problemos turėtų spausti Lietuvos vadovams galvas, tačiau ne. Vienintelis sopulys yra krintantys reitingai, kuriuos žūtbūt reikia sulaikyti, ištiesinti, pakelti.

KOMENTARAS

Demografinė katastrofa

Per tris dešimtmečius gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu – nuo 3,6 milijono iki beveik 2,9 milijono – sulėtėjo ekonomikos augimas, susitraukė investicijos, kuriasi mažiau verslų, nes jų plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas. Dėl to šalies konkurencingumo padėtis prastėja, o atlyginimų augimas sustojo. Tokia padėtis būtų katastrofiška, jei atitiktų vieną esminį elementą – būtų tiesa.

KOMENTARAS

Kofeinu varomas kūnas, planeta ant ribos, ekonomika – be stabdžių

Ar pažįstate tą jausmą, kai tenka nuolat skubėti? Darbo, visuomeniniai ir asmeniniai įsipareigojimai verčia vytis vieną terminą po kito. Vos spėji – paraleliai atsiranda nauji, ir tempas tik didėja.

KOMENTARAS

II pensijų pakopa po pokyčių: ką svarbu žinoti liekantiems kaupti

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui nuo II pakopos pensijų reformos pradžios, nuogąstavimų netrūksta: ar nepabrangs fondų valdymo mokestis? Ar neblogės rezultatai? Ar sistema išliks stabili?

KOMENTARAS

Kaip teisingai nerimauti dėl kylančių kainų

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą kainos padidėjo 1,6 procento, o nuo metų pradžios kainos jau daugiau nei 4 procentais. Kiek dar didės infliacija, kokias pasekmes tai turės gyventojų vartojimui bei kaip į tai turėtų reaguoti vyriausybė?

KOMENTARAS

Svarstantiems pasitraukti iš II pensijų pakopos: ką svarbu apgalvoti baigiantis ketvirčiui

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui dalis gyventojų peržiūri priimtus sprendimus dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Svarbiausia – neskubėti ir ramiai įsivertinti, ar pasirinktas kelias atitinka jūsų finansinę situaciją ir ilgalaikius tikslus. Tai padaryti padės keli esminiai aspektai, kuriuos svarbu žinoti artėjant lėšų išmokėjimui.

KOMENTARAS

Daugėja ir naujų įmonių, ir bankrotų: kokių verslo tendencijų tikėtis šiemet?

Nepaisant neapibrėžtumo sąlygų verslumo potencialas nemažėja – praeitais metais Lietuvoje registruota daugiausia naujų įmonių nuo 2000 metų. Vis dėlto platesnis Europos kontekstas rodo labiau kontrastingą situaciją. „Eurostato“ duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį naujų įmonių registracijų skaičius Europoje augo tik 0,5 proc., o bankrotų skaičius padidėjo 2,5 proc. Kyla klausimas, kokių tendencijų verslo aplinkoje galime tikėtis šiais metais?

KOMENTARAS

Ką investuotojams žada dividendų sezonas Baltijos biržoje

Už lango kovo mėnuo, ir Baltijos biržoje įsibėgėja dividendų sezonas.

KOMENTARAS

Švari ekonomika – kas tai ir kaip ji veikia?

2025 m. ES investicijos į švarią energetiką pasiekė apie 336 mlrd. Eur per metus, o kai kuriose šalyse daugiau kaip 55 proc. suvartojamos elektros pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau švarios ekonomikos plėtra neapsiriboja vien energetika – ji apima pramonę, transportą, statybas, žiedinę ekonomiką ir inovacijų sektorių. Europos Komisijos skaičiavimu, dar 2022 m. žaliosios ekonomikos produktų ir paslaugų vertė viršijo 500 mlrd. eurų, o darbo vietų skaičius šioje srityje nuosekliai auga visoje Europoje. Ar švari ekonomika vis dar gali būti laikoma tik niša?

KOMENTARAS

Kur investuoti 1000 eurų per 20 metų sugeneravo didžiausią grąžą?

Šiuo metu dalis Lietuvos gyventojų svarsto, kaip toliau kaupti pensijai – likti antroje pakopoje ar investuoti savarankiškai. Tačiau ilgalaikiam rezultatui daug svarbesnis klausimas yra investavimo strategija: kokią jūsų ilgalaikio kaupimo portfelio dalį sudarys akcijos, ir kokią – obligacijos. Per pastaruosius 20 metų skirtingi šių turto klasių deriniai lėmė keliais šimtais procentų besiskiriančius rezultatus.

KOMENTARAS

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

KOMENTARAS

Lietuva laimės indekse: kodėl augant pajamoms krentame žemyn?

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų pajamos augo sparčiau nei kainos, didėjo perkamoji galia, o santaupų turi vis daugiau žmonių. Tačiau naujausia „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) ataskaita skelbia, jog jaučiamės mažiau laimingi nei pernai – iš 16-os vietos nukritome į 28-tą. Skaičiai rodo, kad gyvename finansiškai geriau, tad kokį signalą siunčia laimės rodikliai?