KOMENTARAS

Karščio bangos vis labiau veikia Europos ekonomiką

Šių metų vasara Europoje prasidėjo ryškia karščio banga, dar kartą priminusia, kad klimato kaita jau seniai nėra vien aplinkosaugos problema. Ji vis labiau tampa ekonomikos iššūkiu, darančiu įtaką tiek augimui, tiek infliacijai. Tai patvirtina ir naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimai* – ekstremalus karštis veikia ekonominį aktyvumą ir kartu didina spaudimą maisto kainoms.

KOMENTARAS

II pakopos lėšų išmokėjimas pasibaigus antrajam metų ketvirčiui: ką svarbu žinoti?

Besibaigiant antrajam metų ketvirčiui ir artėjant II pensijų pakopos lėšų išmokėjimui gyventojams, kurie balandžio–birželio mėn. pateikė prašymus nutraukti kaupimą, svarbu žinoti kelis esminius dalykus.

KOMENTARAS

G. Paluckas, S. Skvernelis ir kiti: pavardės, kurias kaltinu dėl šio karščio

Gintautas Paluckas. Ingrida Šimonytė. Saulius Skvernelis. Algirdas Butkevičius. Andrius Kubilius. Emmanuelis Macronas. Nicolas Sarkozy. Rishi Sunakas. Borisas Johnsonas. Olafas Scholzas. Angela Merkel. Joe Bidenas. Donaldas Trumpas. Tai žmonės, kuriuos kaltinu dėl kaitros, šiandien alinančios Lietuvą ir Europą.

KOMENTARAS

Baltijos tigras atostogauja Viduržemio jūroje

Kol Lietuvos keliautojai vis plačiau atveria pinigines Viduržemio jūros kurortuose, į šalį atvykstantys užsienio turistai demonstruoja taupymo režimą. Dėl to Lietuvos turizmo balansas sparčiai blogėja: 2019 m. deficitas siekė 66 mln. eurų, 2022 m. – 150 mln. eurų, o 2025 m. šoktelėjo iki 267 mln. eurų. Kitaip tariant, vis daugiau pinigų iš Lietuvos iškeliauja kartu su poilsiautojais.

KOMENTARAS

Infliacija nepasiduoda ekonomistų vilionėms

Pavasarį kylant naftos ir kuro kainoms pasigirdo įspėjimai apie dviženklę infliaciją Lietuvoje. Realybė, jau matome, yra daug nuosaikesnė – metinė infliacija birželį dar šiek tiek padidėjo, tačiau jos pikas jau visai šalia.

KOMENTARAS

Kokio ES biudžeto reikia?

Daugiau nebūtinai reiškia geriau. Tačiau Briuselis, regis, įsitikinęs, kad Europos problemas galima išspręsti padidinus joms finansavimą. Atrodytų, jog po pandemijos įsibėgėjusi infliacija ir stringantis ekonomikos augimas didelių mokesčių bei perteklinio reguliavimo aplinkoje jau turėjo parodyti šio požiūrio ribotumą. Vis dėlto Europos Komisija (EK) siūlo, kad 2028–2034 m. ES daugiametė finansinė programa būtų didžiausia istorijoje ir siektų 1,76 trln. eurų. Europos Parlamentas, nenorėdamas atsilikti, siekia ją padidinti iki 2 trln. eurų.

KOMENTARAS

JAV muitams – daugiau nei metai. Kaip tai veikė Lietuvos eksportą?

Praėjo daugiau nei metai nuo D. Trumpo muitų sagos pradžios, tačiau jų poveikis nublanko naujų JAV administracijos geoekonominių iniciatyvų fone. JAV Niujorko Federalinių rezervų banko vertinimais, didžioji muitų naštos dalis pernai teko pačių valstijų importuojančioms įmonėms, tačiau eksporto į JAV srauto nuosmukį patyrė tiek Europa, tiek Kinija. Nors lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAV šiemet smuko beveik perpus, bendri eksporto rezultatai išliko santykinai atsparūs.

KOMENTARAS

Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje

Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos kelių transporto įmonės sugeba augti net ir stagnuojančioje rinkoje didindamos savo užimamos tarptautinių pervežimų rinkos dalį. Dyzelino kainų šuolis, prastėjantys Europos Sąjungos pirkėjų lūkesčiai bei augantys kelių mokesčiai kelia naujų iššūkių Lietuvos kelių transporto įmonėms, tačiau ar patys neprikaišiosime sau pagalių į ratus?

KOMENTARAS

Būstas Vilniuje tampa vis mažiau įperkamas: ar regionai – nauja alternatyva?

Ilgą laiką Lietuvoje vyravo viena tendencija – gyventojų srautas natūraliai krypo į didmiesčius, kurie viliojo plačiausiomis karjeros galimybėmis, didžiausiu ekonominiu aktyvumu ir labiausiai išvystyta nekilnojamojo turto rinka. Tačiau šiandien matome signalus, kad ekonominė realybė pradeda keisti šią nusistovėjusią logiką. Vis daugiau žmonių būsto pasirinkimą vertina nebe pagal miesto prestižą, o pagal finansinio racionalumo prizmę ir žiūri į tai, ką iš tikrųjų gali sau leisti.

KOMENTARAS

Ar Lietuva gali pritraukti kitą investuotojų į technologijas bangą?

Pasaulyje didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO), kurį surengė „SpaceX“, kaip teigiama, Eloną Muską pavertė pirmuoju trilijonieriumi istorijoje. Sklandi bendrovės akcijų biržoje debiuto eiga, ypač lyginant su gana chaotišku „Facebook“ IPO, neabejotinai verta dėmesio. Komercinės kelionės į kosmosą tapo dar vienu žingsniu arčiau realybės – tai perspektyva, kuri žavi ne vieną nuotykių ieškotoją. Kontraversiška E. Musko viešoji persona suteikia neišsenkančios medžiagos verslo atvejų analizei, ypač dėstytojams ir studentams. Tačiau ekonomistams bene įdomiausias yra „SpaceX“ IPO poveikis finansų rinkoms.

KOMENTARAS

Kokį poveikį šalies ekonomikai turės naujoji nedarbo išmokų tvarka?

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja „Sodros“ nedarbo išmokų tvarka – keisis maksimalios ir minimalios išmokų ribos, išmokai gauti reikalingo stažo apskaičiavimo metodika bei kitos sąlygos. Didžiausią naujosios tvarkos poveikį pajus gyventojai, kurie dažnai naudojasi bedarbio statusu, taip pat daugiau uždirbantys asmenys.

KOMENTARAS

Kaip versle vertinti EBITDA svyravimus?

Agro ir maisto sektoriuje EBITDA dažnai tampa vienu svarbiausių rodiklių vertinant verslo atsparumą. Skirtingai nei pajamos ar grynasis pelnas, šis rodiklis leidžia geriau matyti, kaip įmonei sekasi generuoti veiklos rezultatą nepaisant finansavimo struktūros, mokesčių režimo ar investicijų ciklo. Tad būtent veiklos pelningumas dažnai tampa investuotojų atspirties tašku vertinant, ar verslo modelis ilgainiui stiprėja.

KOMENTARAS

Tomo Akviniečio vizija DI amžiui

Žiniasklaidoje vis dažniau girdime įspėjimus: vidurinės grandies vadovus, uždirbančius 120 tūkst. JAV dolerių per metus, keičia dirbtinio intelekto (DI) prenumerata už 20 JAV dolerių per mėnesį. Tai tiesa tik iš dalies ir tik tam tikruose kontekstuose. Bet šokas, kurį ši žinutė sukelia, yra diagnostinis. Jis kelia teisingus klausimus apie tai, kokio mąstymo ir kokio lygio protingumo reikia šiam brangiai apmokamam darbui atlikti?

KOMENTARAS

Kviečiai pinga, duona brangsta – kur paslaptis?

Maisto kainų augimas Lietuvoje dažnai aiškinamas gana paprastai – viską lemia brangstančios žaliavos ar energijos ištekliai. Tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė – šiandien maisto kainas vis labiau lemia vartotojų elgsena bei jų noras plačiai atverti savo pinigines.

KOMENTARAS

100 tūkst. eurų bauda Nacionaliniam kraujo centrui – signalas visam viešajam sektoriui

Lietuvos apeliacinis teismas Nacionaliniam kraujo centrui (NKC) paliko galioti paskirtą 100 tūkst. eurų baudą už konkurenciją ribojančias pirkimo sąlygas. Teismo sprendimas siunčia aiškią žinią visam viešajam sektoriui: net ir siekiant įsigyti kokybiškiausią produktą ar paslaugą, konkurencijos užtikrinimo tikslas negali būti nustumtas į antrą planą.