IQ.LT

Meniu

pirmadienis, birželio 8 d.

Švedijos Riksdago rinkimų prognozė

Likus trims mėnesiams iki rugsėjo 13 d. Riksdago (parlamento) rinkimų Švedijoje, aiškėja bendras būsimų nugalėtojų ir pralaimėtojų paveikslas, kuris, manau, mažai begali keistis per vasarą.

Robotų daugėja, vaikų mažėja – kur tai veda?

asaulyje fiksuojamas dramatiškas gimstamumo mažėjimas, kurio nebepaaiškina ekonominiai veiksniai, būsto trūkumas ar moterų emancipacija. Tad mokslininkų akys vis labiau krypsta į išmaniuosius telefonus, kompiuterinius žaidimus bei socialinius tinklus. Idėja paprasta: žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualioje realybėje, o joje, kaip žinia, vaikai negimsta.

Finansinis atsparumas neapibrėžtumo laikais: ko išmokė 2008-ųjų krizė?

Prieš beveik du dešimtmečius pasaulį sukrėtė finansų krizė, kurios atgarsiai daugeliui vis dar išlikę atmintyje. 2008-ieji tapo sinonimu ekonominiam nuosmukiui, prarastoms santaupoms ir sugriuvusiems planams. Šiandien, stebint geopolitinę įtampą, svyruojančias palūkanas ir infliaciją, kyla klausimas, ar istorija gali pasikartoti ir kam turėtume ruoštis?

Kaip sukčiai tikrina mūsų budrumą netikromis nuorodomis

Informacija apie nesumokėtą parkavimą, sulaikytą tariamą siuntą, už kurią prašoma sumokėti mokesčius, taip pat pranešimai apie apribotą banko sąskaitą ar „Smart ID“ programėlę – tik dalis žinučių, kurias kasdien gauna gyventojai. Neapsigaukite: tai – sukčių pranešimai, kuriuose neretai raginama skubiai veikti.

REDAKTORIAUS ŽODIS

Demografijos diskotekos ir dainyklos

Demografija – labai komplikuota tema, kupina prieštaravimų, stereotipų, ideologijos.

Skaitmeninės platformos: pajamos valstybės biudžetui, smulkiems verslams, lankstumas dirbantiems, patogumas vartotojams

Lietuvoje jau beveik metus vyksta diskusija apie Platforminio darbo direktyvos perkėlimą į Lietuvos teisę. Direktyva siekia aiškiai atskirti, kas yra savarankiškas platforminis darbas, o kur jau prasideda tradiciniai darbo santykiai. Kaip dažnai nutinka, perkeliant reguliavimą į Lietuvos teisę atsiranda nepamatuotas noras pridėti papildomų reikalavimų ir nesilaikyti tik direktyvoje numatytų tikslų.

Kodėl net pelningas verslas gali bankrutuoti?

Versle pelnas dar negarantuoja finansinio stabilumo. Praktikoje net ir pelningai veikiančios įmonės gali susidurti su situacija, kai sąskaitoje tiesiog pritrūksta pinigų kasdienėms išlaidoms – atlyginimams, mokesčiams ar atsiskaitymams su tiekėjais. Todėl vienas svarbiausių verslo stabilumo rodiklių yra ne tik pelningumas, bet ir gebėjimas valdyti apyvartinį kapitalą bei pinigų srautus.

Moterys išleidžia daugiau, bet tai nereiškia, kad jos išlaidauja

Nors gyvename modernioje visuomenėje, vis dar susiduriame su stereotipais. Vienas jų – įsitikinimas, kad moterys išlaidauja labiau nei vyrai. SEB banko duomenys rodo, kad moterys tam tikroms prekių kategorijoms šiemet tikrai išleido daugiau pinigų nei vyrai, tačiau tai dažniau susiję ne su impulsyviu vartojimu, o tuo, kad moterys rūpinasi visos šeimos pirkiniais.

ES biudžetas po M. Draghi: ar jis tikrai stiprins Europos konkurencingumą?

2021–2027 metų finansavimo laikotarpiui einant į pabaigą, Europos Sąjunga (ES) pradėjo planuoti naująjį 2028–2034 metų biudžetą. Šis pajamų ir išlaidų planas, kuriam pritarti turės visos 27-ios valstybės narės, yra vienas svarbiausių dokumentų. Nuo jo priklausys ne tik tai, kiek pinigų bus skiriama skirtingoms sritims, bet ir tai, kokį ekonominį kursą Europa pasirinks artimiausiam dešimtmečiui.

Vartotojai – tarp pensijų reformos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose gniaužtų

Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimas kol kas išlieka atsparus išorės veiksniams – gyventojų išlaidos prekėms bei paslaugoms nemažėja net ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui. Vis dėlto vartotojų lūkesčių rodikliai atskleidžia kitą pusę.

Geopolitiniai šokai ekonomikos nešokiruoja

Naujausi Lietuvos makroekonominiai rodikliai rodo, kad geopolitiniai konfliktai ir didesnės naftos kainos šuoliai gyventojų bei verslo lūkesčių nesugadino ir nesustabdė ekonomikos augimo.

„Antrosios Kalėdos“ prekybininkams: balandį stebėtas vartojimo šuoliukas

Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe atsiimti antrosios pensijų pakopos lėšas prekybininkai patyrė vieną darbingiausių savaitgalių. „Antrosiomis Kalėdomis“ praminta karštinė penktadaliu augino ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartas. Pašoko buitinės technikos, būsto įrangos, apstatymo, baldų ir remonto bei sodo technikos pardavimai.

Kodėl mažos šalys gali laimėti kovą dėl talentų

Kasmet, artėjant brandos egzaminams ir stojimui į aukštąsias mokyklas, dešimtys tūkstančių jaunų žmonių Lietuvoje sprendžia tą patį klausimą: studijuoti čia ar išvykti į užsienį? Mano įsitikinimu, atsakymas jau seniai nėra vienareikšmiškai palankus užsienio universitetams. Lietuvos aukštasis mokslas per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė taip stipriai, kad šiandien galime kalbėti ne apie pasivijimą, o apie konkurencinio pranašumo paiešką.

Kaip šiuo metu laikosi antros pakopos pensijų sistema?

Kas vyksta antros pakopos pensijų fonduose, kai iš jų pasitraukė dalis gyventojų? Suprantama, kad šiuo metu visiems kyla klausimų, o nerimą kursto įvairūs įvykiai Lietuvoje ir nuolatiniai svyravimai pasaulio finansų rinkose. Tuo metu sistema veikia įprastu režimu – ramiai ir užtikrintai. Kaupime toliau dalyvauja apie 857 tūkst. dalyvių, iš kurių 12 tūkst. kaupti pradėjo jau įsigaliojus pensijų reformai. Be to, nors rinkos šiemet buvo neramios, dauguma didesnės rizikos pensijų fondų nuo metų pradžios jau uždirbo bent 8 proc. investicinę grąžą.

Ko ir kaip mokytis?

Prasidedant brandos egzaminų sesijai ne visi abiturientai žino, ką ir kur norėtų bei galėtų studijuoti. Šiandien pasirinkimas dar sudėtingesnis – kam ir kaip ruoštis dirbtinio intelekto ir robotizacijos eroje?

ŽYMA
KOMENTARAS