KOMENTARAS

I ketv. BVP: Lietuvos ūkio plėtra kuklesnė, nei tikėtasi

Metų pradžioje išorės aplinka žadėjo ramesnius ir stabilesnius metus. Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, šiemet jų kreivės turėjo išlikti stabilios. Tai ekonomikos dalyviams Europoje žadėjo daugiau erdvės finansiniam manevrui. Laukėme ciklinio atsigavimo Europoje, kuris paspartintų aktyvesnį vartojimą, investicijas ir, atitinkamai, paklausą mūsų eksportuotojams. Atslūgo muitų karų grėsmės. Spartų Lietuvos augimą šiemet programavo dosnus biudžetas, ambicingi viešųjų investicijų planai ir numatomas vartojimo bumas. Nerimavome nebent dėl šaltos žiemos ir Estijos antros pakopos reformos scenarijaus deja vu.

KOMENTARAS

Ekonomika metų pradžioje stabtelėjo prieš būsimą šuolį antrą ketvirtį

Pirmą ketvirtį ekonomikos aktyvumas šiek tiek prislopo, o tam įtakos turėjo ir nepalankūs orai statybų sektoriui metų pradžioje, ir prastesni negu paskutinį praėjusių metų ketvirtį transporto sektoriaus rezultatai. Metinis realus BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pokytis buvo 2,5 proc. (2025 m. BVP lyginamosiomis kainomis augo 2,9 proc.), arba šiek tiek mažesnis, negu prognozavome. Per pirmą ketvirtį BVP susitraukė 0,4 procento. Labai tikėtina, kad antrosios peržiūros metu pirmo ketvirčio BVP rodikliai bus pagerinti. Antrą ketvirtį metinis pokytis bus didesnis dėl šoktelėjusio atsiėmusių II pakopos pensijų fondų lėšas išlaidavimo, o kuklesni pokyčiai tikėtini nuo rudens.

KOMENTARAS

Rinka jau kelia palūkanas – ar ECB seks iš paskos?

Šį ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) priims sprendimą dėl bazinių palūkanų normų. „Citadele“ banko vertinimu, ECB artimiausiame posėdyje bazinių palūkanų nekeis ir jos išliks ties 2 proc. riba. Tam yra kelios svarbios priežastys, kurios rodo, kad sprendimas šiandien nėra vien tik apie infliaciją.

KOMENTARAS

Kol kas ramu. Bet ar ilgai?

Du mėnesiai – tiek laiko jau tęsiasi kariniai veiksmai Persijos įlankoje. Iš pradžių atrodė, o ir JAV prezidentas užtikrintai anonsavo,

KOMENTARAS

Ne laikas gąsdintis krize

Praeitą savaitę pradėjo skambėti pavojaus varpai dėl galimos energetinių išteklių pasiūlos krizės, sukeltos Irano karo. Rizikas Lietuvos ekonomikai vertinti būtina, tačiau šiandien jų yra gerokai mažiau, nei bet kada nuo 2020 metų.

KOMENTARAS

Dirbtinis intelektas, kapitalo koncentracija ir Europos atsilikimo dilema

Ekonominis prognozavimas šiandien primena meteorologiją – formuluoji tendencijas, o jos greitai keičiasi. Kalbėdamas su kolegomis iš Lietuvos ir kitų šalių centrinių bankų, tarp jų ir iš Suomijos centrinio banko, matau bendrą tendenciją: tradiciniai modeliai vis sunkiau atlaiko greitai besikeičiančios realybės spaudimą. Geopolitinis neapibrėžtumas – JAV, Izraelio ir Irano konfliktas, įtampa kitose pasaulio dalyse – susijungia su technologiniu lūžiu, kurio tempas primena revoliuciją. Todėl šiandienos prognozes reikia skaityti kaip scenarijus, o ne faktus.

KOMENTARAS

Automobilių lizingas ar veiklos nuoma: ką rinktis verslui?

Automobilis daugeliui įmonių yra neatsiejama kasdienės veiklos dalis, todėl verslo vadovams neišvengiamai tenka spręsti, kaip efektyviausiai finansuoti įmonės transporto parką. „Swedbank“ duomenimis, 4 iš 10 verslo klientų renkasi automobilių nuomą, o likusieji – lizingą. Vis dėlto priimant šį sprendimą svarbu vertinti ne tik mėnesinės įmokos dydį. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje kur kas svarbiau atsakyti į klausimus, kaip intensyviai įmonė planuoja naudoti transporto priemonę, kokią riziką yra pasirengusi prisiimti ir kiek administracinių resursų gali skirti autoparko valdymui.

KOMENTARAS

Irano ekonomika iki konflikto eskalacijos: atsparumas, transformacija ir ribos

Irano ekonomika dažnai vertinama per geopolitinių konfliktų, sankcijų ir politinės įtampos prizmę. Tačiau toks požiūris neretai užgožia vieną svarbų ir įdomų faktą: iki pastarųjų karinių eskalacijų Irano ekonomika buvo išskirtinis atsparumo, prisitaikymo ir struktūrinės transformacijos pavyzdys.

KOMENTARAS

Gidas į energijos kainų šokų poveikį investicijoms

Jau antrą kartą šį dešimtmetį smogia ryškus energijos kainų šokas. Paskelbus paliaubas, į rinkas greitai grįžo optimizmas, tačiau energetikos situacija išlieka įtempta ir sukrėtimai dar gali kartotis. Energijos šokai dažnai palieka ryškią žymą investuotojų portfeliuose. Ką istorinės energijos krizės sako apie skirtingų turto klasių grąžą?

KOMENTARAS

Istorija kartojasi: būsto rinkos bumą vėsina išorinis šokas

Jau ne pirmą kartą Lietuvos būsto rinka susiduria su išoriniu šoku būtent pakilimo fazėje. 2009 m. itin optimistiškai nusiteikusius nekilnojamojo turto pirkėjus užklupo Didžioji recesija, 2021-2022 m. – Europos energetikos krizė ir karas Ukrainoje. Šiemet – dar vienas išbandymas: karinio konflikto ir Hormuzo sąsiaurio blokados sukeltas naftos ir jos produktų pasiūlos šokas. Išaugęs neapibrėžtumas ir kylanti sąnaudų infliacijos banga blogina žaidimo taisykles vystytojams, rangovams ir „be penkių minučių“ naujakuriams.

KOMENTARAS

Magistrantūra šiandien: vertė, kuri ne visada matuojama diplomu

Magistrantūros studijų vertė šiandien vis sunkiau telpa į paprastą „atsipirks ar ne“ logiką. Darbo rinka keičiasi greičiau nei studijų ciklai, o darbdavių lūkesčiai vis labiau krypsta ne į formalų išsilavinimą, o į realias kompetencijas. Todėl klausimas apie magistrantūrą iš esmės yra ne apie diplomą, o apie tai, kokią pridėtinę vertę žmogus sugeba susikurti per studijų laikotarpį.

KOMENTARAS

Ką apie pensijų pinigų vartojimą sako ekonomikos mokslas?

Daliai gyventojų atsiėmus antrosios pensijų pakopos lėšas, rinkoje fiksuojamas reikšmingas vartojimo suaktyvėjimas. Prekybos tinklai praneša apie išaugusius pardavimus, ypač buitinės technikos ir elektronikos segmentuose. Nors dalis šio sprendimo šalininkų pabrėžia, kad tai yra natūrali ir pateisinama vartojimo forma – žmonės pagaliau gali įsigyti seniai planuotus daiktus ar pagerinti savo gyvenimo kokybę, – ekonominiu požiūriu šis reiškinys kelia svarbių klausimų. Ar trumpalaikis vartojimo šuolis nevirsta ilgalaike finansine spraga? Ar šiandienos sprendimai neperskirsto rizikos į ateitį, kai pajamos mažės, o finansiniai poreikiai tik didės?

KOMENTARAS

Dėl ko nerimauti toliau?

„Didi ir nuostabi diena pasauliui“ penktadienį pranešė JAV prezidentas, pasidžiaugęs laisvai laivybai atsidariusiu Hormūzo sąsiauriu. Deja, nuostabus buvo tik pusdienis, o šeštadienį po Irano apšaudymų dauguma laivų šio sąsiaurio taip ir nepasiekę apsisuko ir grįžo laukti geresnių laikų.

KOMENTARAS

Sudie, išeinantiems pro langą – stiprinkime tuos, kurie pensijai kaups toliau

Pensijų lango atidarymą socialdemokratai grindė žmogaus laisvės principu. Tačiau tikroji laisvė – tai ne tik galimybė išleisti pinigus šiandien. Tai ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už ateitį, užtikrinti sau orų gyvenimą rytoj. Pensijų kaupimo sprendimai kaip tik ir parodo, kiek ši laisvė yra tikra, o kiek – trumpalaikė iliuzija.

KOMENTARAS

Vertės kūrimo ar konflikto erdvė?

Antropologas Cliffordas Geertzas yra teigęs, kad kultūra – tai pasakojimų, arba naratyvų, tinklas. Kitaip tariant, mes gyvename istorijose ir pasakojimuose. Darbo rinkos ir jos reguliavimo problematika yra vienas tokių naratyvų šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. Kodėl tai svarbu? Nes nuo pirminio naratyvo pasirinkimo vėliau priklausys ir rinkos reguliavimo logika bei kryptis.