KOMENTARAS

Prieš ką streikuosime?

Kovą Seimą pasiekė Darbo kodekso pakeitimai, kuriais Vyriausybė siekia stiprinti profesines sąjungas, kolektyvinius santykius ir palengvinti sąlygas streikuoti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje „streikų skaičius išlieka stabiliai žemas, [...]. O kitose ES šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Belgija, streikai yra įprasta ir efektyvi darbuotojų interesų gynimo priemonė, kuri leidžia profesinėms sąjungoms veiksmingiau derėtis dėl darbo sąlygų.“ Bet ar kolektyviniai konfliktai išties ilgainiui didina darbuotojų gerovę?

KOMENTARAS

Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle „ResearchGate“?

Nenuostabu, kad šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje, tarp visų socialinių tinklų egzistuoja ir tyrėjų tinklai. Iš jų populiariausias yra „ResearchGate“, kuris lenkia pagal populiarumą Academia.edu ar „Mendeley“ tinklus.

KOMENTARAS

Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, kurių poveikį netrukome pajusti ir Lietuvoje. Degalinių švieslentėse užsidegė 2022-ųjų energetikos krizę primenantys skaičiai, o dyzelino kaina vėl perkopė psichologinę 2 Eur už litrą ribą. Tačiau Lietuvoje šįkart stebime kiek netikėtą reiškinį – elektros kainos ne kyla, o mažėja. Kodėl?

KOMENTARAS

Kas kelia akcijų indeksus į naujas aukštumas?

Hormūzo sąsiauris uždarytas laivybai jau daugiau nei du mėnesius, naftos kainos užsispyrusiai laikosi virš 100 dolerių ir greitų išeičių atstatyti energetikos pasiūlą nėra. Nepaisant to, daugelis akcijų indeksų nuo balandžio pradžios ne tik kad kompensavo visus praradimus, bet pasiekė naujas aukštumas. Ar investuotojai į akcijas visai neracionalūs, ar vis tik tokia kilimui yra pagrindo?

KOMENTARAS

II pakopos pensijų reforma: daugiau laisvės pasitraukti, o ką siūlome pasiliekantiems?

Pastaraisiais mėnesiais daugiausia diskusijų, kalbant apie II pakopos pensijų reformą, sukasi apie pasitraukimą: kada galima atsiimti lėšas, kiek žmonių tai jau padarė, kiek lėšų gavo ir kur jas išleido. Tačiau bendraudamas su žmonėmis, vis dažniau girdžiu ir kitus klausimus: jei nuspręsiu kaupti toliau, kaip gausiu išmokas, ar turėsiu pasirinkimą dėl jų, ar anuitetas liks vienintele realia galimybe.

KOMENTARAS

Sveikatos sistemos skolos – valstybės atsparumo testas

Praėjusiais metais daug diskusijų sukėlė beveik 26,8 mln. eurų gydymo įstaigoms neapmokėtų vadinamųjų virš sutartinių paslaugų. Šiandien matome, kad problema ne tik niekur nedingo, bet ir gilėja – po pirmojo ketvirčio viešojoje erdvėje kalbėta apie maždaug 40 mln. eurų papildomų viršijimų, kuriems finansavimo sprendimų ieškoma. Didžioji dalis šių viršijimų susidaro ne dėl išskirtinių ar retų atvejų – kalbama apie specialistų konsultacijas, tyrimus, dienos chirurgiją, planines stacionarines paslaugas. Tai reiškia, kad problema paliečia ne pavienius atvejus, o kasdienes paslaugas, kurių bet kada gali prireikti kiekvienam žmogui.

KOMENTARAS

Tik nesakykime „vestuvėms“: kodėl paslaugos santuokos šventei kainuoja daugiau?

Artėjanti vasara reiškia ne tik geresnį orą, bet ir netrukus prasidėsiantį vestuvių sezoną. Fotografams, renginių planuotojams, grožio paslaugų specialistams tai – tikras darbymetis, o būsimiems jaunavedžiams – nemenkas finansinis galvosūkis. Ar tiesa, kad poros susiduria su vadinamuoju vestuvių mokesčiu – situacija, kai už tą pačią paslaugą ar prekę tenka sumokėti daugiau vien todėl, kad ji skirta vestuvėms? Kaip tokiose situacijose elgtis?

KOMENTARAS

Audito mitai ir tikrovė

Audito vaidmuo vis dar apipintas mitais. Retas žino, kad auditas yra sistema, jungianti įvairių lygmenų bei rūšių auditus. Tai yra privataus kapitalo įmonių auditai ir viešojo sektoriaus subjektų auditai, išorės ir vidaus auditai, finansiniai, atitikties bei veiklos auditai. Visa audito sistema Lietuvoje yra reglamentuojama teisės aktais, auditai atliekami vadovaujantis atitinkamais standartais.

KOMENTARAS

Baikit svajoti

Viktoro Orbáno fiasko Vengrijoje yra ypatingas įvykis. Nors galima juoktis iš Lietuvos viešojoje erdvėje išdygusių ekspertų, susidomėjimas šiais rinkimais tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje kilo ne veltui – vien simbolinė šių rinkimų reikšmė yra didžiulė, o šalia to egzistuoja ir galimybė, jog Péterio Magyaro ir partijos „Tisza“ sėkmė leis ES veikti sklandžiau.

KOMENTARAS

Kaip pasiekti, kad gabiausi protai dirbtų valstybei?

Lietuva turi vieną neišnaudotą resursą, kurio svarba šiandien kaip niekad didelė – tai savas intelektinis kapitalas. Mūsų universitetuose, ypač ekonomikos, vadybos, teisės ir technologijų fakultetuose, dirba tikrai stiprūs žmonės. Mūsų doktorantai konkuruoja tarptautiniu lygiu. Mūsų absolventai sėkmingai dirba Vakarų universitetuose, tarptautinėse organizacijose, didžiosiose technologijų ir konsultacijų bendrovėse. Tačiau pažvelgus, kiek šio potencialo realiai panaudojama Lietuvos valstybės reikmėms, atsiranda priežastis sunerimti.

KOMENTARAS

Pirkėjams vis mažiau svarbu pamatyti prekę gyvai – ką tai reiškia prekybos sektoriui?

Fizinės parduotuvės pamažu praranda savo pagrindinį pranašumą – galimybę prekes pamatyti gyvai. „Swedbank“ tyrimas rodo, kad per dvejus metus gyventojų, kurie neperka internetu dėl šios priežasties, sumažėjo 12 proc. punktų – nuo 78 proc. iki 66 procentų.

KOMENTARAS

9 iš 10 pradėjusių verslą dėl to nesigaili: ką tai sako apie lietuvių verslumą

Apie verslą neretai kalbama per rizikų ir nesėkmių prizmę, tačiau reali patirtis rodo kitokį vaizdą. Net 9 iš 10 Lietuvoje verslą pradėjusių gyventojų savo sprendimą vertina teigiamai.

KOMENTARAS

Kodėl vis dar neleidžiame sau gyventi geriau?

Lietuviai finansinį saugumą vis dar sieja su stabiliu atlyginimu – daugiau nei pusė šalies gyventojų pagrindines pajamas gauna iš samdomo darbo. Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad papildomos pajamos, ypač iš kapitalo prieaugio, prieinamos tik turtingiesiems. Tačiau šiuolaikinį žmogų nuo geresnės finansinės ateities dažniausiai skiria ne sukauptas turtas, o įsitikinimai ir įpročiai.

REDAKTORIAUS SKILTIS

Socialdemokratų agonija

Politologės Rimos Urbonaitės interviu su ministre pirmininke Inga Ruginiene sukėlė aistrų sprogimą socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje. I. Ruginienė dar kartą viešai pademonstravo, kokia paviršutiniška asmenybė ji yra. Dalis socialdemokratų ir ministrės pirmininkės gerbėjų mėgino kritikos strėlių salves nukreipti į esą neetiškai ir neprofesionaliai formuluotus R. Urbonaitės klausimus, bet tai visiškai beprasmė diskusija. Jei ir taip, kaip ir bet kurio kito interviu atveju tai tik žurnalisto ir jo atstovaujamos žiniasklaidos priemonės profesinės reputacijos problema. Bet I. Ruginienės nesėkmė nėra tik jos problema – kasdien akis badanti Vyriausybės vadovės nekompetencija graužia pasitikėjimo valdžios institucijomis likučius ir tikrai neprisideda prie valstybės reputacijos ir įvaizdžio, I. Ruginienei vis labiau žavintis diplomatiniu turizmu.

KOMENTARAS

Dar viena energetikos krizė primena: priklausomybė, kuri niekur nedingo?

Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, mažinami degalų akcizai, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kylanti infliacija – bent dalies šių neigiamų pasekmių dėl karo Artimuosiuose Rytuose būtų galima išvengti, jei priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų mažesnė. Dabartinė situacija dar kartą primena, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką, elektra varomus automobilius ar žiedinę ekonomiką nėra tik aplinkosaugos ar technologinės pažangos klausimas.