KOMENTARAS

2026-ųjų pilietiškumo egzaminas

2025 m. Lietuvai buvo svarbūs ne tik geopolitiniais sprendimais. Vidaus politikoje lūžo pažadai, triukšme reikėjo ieškoti esmės, nepasiduoti vedžiojimui už nosies, patiems sekti, vertinti, analizuoti. Šie metai kitokie nebus. Gynybos išlaidų didinimas, mokesčių ir pensijų reformos – svarbiausi įvykiai, ištikę šalies ekonomiką 2025-aisiais. Ką verta sekti, kad laiku įžvelgtume esmines ekonomikos tendencijas?

KOMENTARAS

II pakopos pensijų fondai: ką parodė pirmasis mėnuo po „lango“ atvėrimo

Pirmasis mėnuo po II pakopos pensijų fondų „lango“ atvėrimo atskleidė, kaip žmonės reaguoja į realų pasirinkimą: vieni sprendimus priėmė greitai, kiti pasirinko palaukti, o dar kiti tik pradėjo rimčiau domėtis savo pensijų fonduose sukauptais pinigais.

KOMENTARAS

Taivanui laikas tesėti savo pažadus Lietuvai

Taivanas savo finansiniais pažadais parodė, kad Lietuvos diplomatinė parama yra svarbi. Lietuvai laikas parodyti, kad žadėtos investicijos mūsų šalies ekonomikai yra ne mažiau svarbios.

KOMENTARAS

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

Lietuva pastaraisiais metais vis dažniau nustebina ne tik ekonomikos augimo tempais, bet ir tuo, kaip greitai keičiasi mūsų kasdieniai įpročiai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – elektromobilių rinka. 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyti 3150 nauji elektromobiliai – gerokai daugiau nei 2024 metais (1,779 tūkst.) ir daugiau nei Latvijoje (1,502 tūkst.) bei Estijoje (687).

KOMENTARAS

ES Kibernetinio atsparumo aktas: ką svarbu žinoti gamybos įmonėms

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama kibernetinio saugumo reguliavimui. Nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. pradės galioti dalis Kibernetinio atsparumo akto (angl. Cyber Resilience Act, CRA) nuostatų, kurios iš esmės išplečia skaitmeninių produktų gamintojų atsakomybę. Šie pokyčiai neišvengiamai paveiks ne tik pačius gamintojus, bet ir produktų naudotojus. Tai ypač aktualu gamybos įmonėms, kurių veikloje šiandien naudojama daugybė skaitmenizuotų ir automatizuotų sprendimų. Tam, kad gamybos procesai ir ateityje vyktų sklandžiai, reguliavimo pokyčiams būtina ruoštis iš anksto.

KOMENTARAS

Ne nostalgija, o ekonomika: kodėl regionams reikia gyvų bankų?

Kai pirmą kartą atvykau dirbti į Lietuvą, man reikėjo atsidaryti vietinę banko sąskaitą. Mano biuras buvo Vilniaus senamiestyje, o kadangi banko skyrių galėjau aplankyti tik per pietų pertrauką, pasirinkimas buvo paprastas – tas bankas, kuris dar turėjo skyrių netoliese. Vėliau atėjo COVID-19, kasdienė bankininkystė dar sparčiau persikėlė į internetą, o bankai ėmė dar labiau mažinti išlaidas. Skyrių tinklai traukėsi. Jei gyveni priemiestyje ar mažesniame mieste, šiandien dažnai tenka planuoti kelionę į didmiestį vien tam, kad galėtum gyvai išspręsti vieną ar kitą klausimą.

KOMENTARAS

Pabandykime kalbėti ir galvoti vienu metu

Neįsivaizduoju, kas turėtų nutikti ir į ką Europoje reikėtų kreiptis, norint išgirsti nors vieną sakinį su realiu, aktualiu turiniu politinės krizės kontekste. Paklausta, ar Grenlandijos atveju galiotų ES sutarties straipsnis, apibrėžiantis pagalbą agresijos atveju, Ursula von der Leyen pasiūlė tokią citatą: „Yra daugybė spekuliacijų apie tai, kas turėtų būti daroma, kas galėtų būti daroma, kas galimai bus daroma.“ Gal reikėtų pabandyti ją išjungti ir iš naujo įjungti? Kartais suveikia.

KOMENTARAS

Diskusija dėl mažųjų bendrijų formos likimo: ar mokestinė reforma keičia verslo pasirinkimus iš esmės?

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie verslo formų įvairovę Lietuvoje ir galimus jos pokyčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ketinimas svarstyti mažųjų bendrijų (MB) atsisakymą atkreipė dėmesį ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl argumentų, kuriais ji grindžiama – teigiama, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.

KOMENTARAS

Lietuvos aplinkosaugos politikoje daugiau Rusijos, nei Europos

Lietuvos institucijos jau daugiau nei 35 metus formuoja europinę aplinkosaugos politiką. Tačiau joje europinio turinio vis dar beveik neturime, užtat sklidina „rusiško“ kvapo.

KOMENTARAS

Būsto rinkoje – karštas sausis

Būsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.

KOMENTARAS

Metų pradžia rinkose: meilę programiniam kodui keičia dėmesys tradicinėms industrijoms

Metų pradžia rinkose itin permaininga. Dauguma akcijų indeksų yra arti istorinių aukštumų ir iš pirmo žvilgsnio nieko įdomaus nevyksta, tačiau po vandeniu ryškėja naujos tendencijos. Rinkos numylėtinių – programinės įrangos vystytojų – akcijos smunka ir išgyvena „SaaS‘pokalipsę“, o investuotojai atsigręžia į fizinę ekonomiką.

KOMENTARAS

Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos: lipame iš duobės?

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

KOMENTARAS

Pinigų pasiūla vėl stabiliai auga: infliacijos problema niekur nedingo?

Infliacija Lietuvoje išlieka viena aktualiausių ekonominių problemų. Naujausia tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų teigia, jog kainų augimas šiemet turės didžiausią įtaką jų veiklai, skelbia BNS. Viešojoje erdvėje infliacija dažnai aiškinama atskirais veiksniais – atlyginimų augimu, brangstančiomis žaliavomis. Tačiau tai veikiau tėra pasekmės. Ilgalaikis visuotinis kainų augimas įmanomas tik tuomet, kai „iš oro“ kuriamų pinigų ekonomikoje daugėja. Būtent duomenys, rodantys, kad pinigų pasiūla euro zonoje ir Lietuvoje vėl stabiliai didėja, įmonių nuogąstavimus leidžia laikyti pagrįstais.

KOMENTARAS

Švęsti negalima dirbti: kur dėti kablelį sparčiai augančiai įmonei?

Spartus verslo augimas dažnai laikomas ženklu, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Didėjančios pajamos, nauji klientai ir auganti komanda paprastai siejami su sėkme. Tačiau praktika rodo, kad būtent sparčiausio augimo laikotarpiu vidutinio dydžio įmonėms tenka priimti sprendimus, susijusius su ilgalaikiais finansiniais ir organizaciniais įsipareigojimais, kuriuos vėliau koreguoti tampa sudėtinga. Tad augant veiklos mastui vis dažniau kyla klausimas – ar verslo tempą lemia realūs įmonės pajėgumai, ar tik ambicijos?