KOMENTARAS

Dėl atidaryto pensijų lango sutrikdytų sistemų: šį iššūkį valdžia turėjo prisiimti sau

Pirmąją Naujųjų metų darbo dieną pasiekė pranešimas, kad sutriko kai kurių bankų ir pensijų kaupimo bendrovių internetinė sistema, nes daug žmonių vienu metu kreipėsi su prašymais nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje. Manau, visiems reikia apsiginkluoti kantrybe ir suprasti, kad sukurti technologinius sprendimus politikų sprendimams įgyvendinti nėra taip paprasta. Sistemos sutrikimai yra grynai techninė problema, ir geriausia, ką žmonės gali padaryti, – tai neskubėti kartoti prisijungimų ir taip neapkrauti sistemų dar labiau.

KOMENTARAS

Kad 2026-ųjų svajonės netaptų smegduobėmis

Nuo šiandien iki kitų metų pabaigos lietuviai gali spręsti, ką nuveikti su savo pensijai kauptomis lėšomis. Kai kam sprendimai savaime suprantami ir seniai suplanuoti, tačiau daugeliui vis dar verta pagalvoti ne tik apie galimybes, bet ir apie laukiančias pagundas bei smegduobes.

REDAKTORIAUS SKILTIS

D. Trumpo ir A. Lukašenkos pamokos

Artėjant Naujiesiems metams daugelį aplanko šviesesnės mintys ir šventinė nuotaika, kurią kursto dar lapkričio pabaigoje miestų centrinėse aikštėse pradėtos įžiebti Kalėdų eglės ir dar anksčiau imtos puošti parduotuvių vitrinos. Lietuvos ekonomika paaugo, vėl padidėjo atlyginimai, vartojimo malūnas sukasi net pasišokinėdamas. Protestai drebina Vilnių, bet, išskyrus neseniai prie Seimo protestavusius policijos pareigūnus, juose reikalaujama ne pinigų. Lietuviai, net pensininkai, nebesiskundžia mažomis pajamomis ir didelėmis šildymo sąskaitomis. Jei kas ir sako, kad Lietuvoje gyventi blogai, tai dažniausiai kalba ne apie save, bet kokį nors įsivaizduojamą virtualų nelaimėlį. Dar niekada taip gerai negyvenome, girdėti iš visų pakampių. Ir tai tiesa. Kaip ir tiesa, kad amžinai tai gali nesitęsti.

KOMENTARAS

Į 2026-uosius: atviros durys, pravertas langas

Stovint ant 2026-ųjų slenksčio verta prisiminti ne tik asmeninius, bet ir ryškiausius šalies ekonomikos įvykius – ypač tuos, kurių aidas lydės ir naujais metais. Tad – apie praeitį, kuri lems mūsų visų ateitį.

KOMENTARAS

Ar vartotojas turi teisę į informaciją?

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje plačiai nuskambėjo byla apie tai, kaip nykštukas moko ežiuką gaminti sidrą ir pataria, kaip sušilti siurbtelėjus kalvadoso – dėl baudos, paskirtos leidyklai už tariamą alkoholinių gėrimų reklamą Tony Wolfo knygoje vaikams „Miško pasakos“. Tuomet teismas apgynė leidėjus ir skaitytojus nuo vertimo cenzūravimo reikalavimų, patvirtinęs teisę išlaikyti originalų tekstą – tai praktika, atitinkanti tarptautinius vertimo standartus. Vis dėlto šis atvejis yra vienetinis, o grėsmė, kad tam tikri žodžiai bus draudžiami bet kokiame rašytiniame tekste, išlieka aktuali.

KOMENTARAS

Ar aukso karštinė tapo burbulu?

Aukso karštinė finansų rinkose tęsiasi jau trečius metus. Nuo metų pradžios auksas pabrango net 70 proc. ir paskatino itin didelį mažmeninių investuotojų susidomėjimą. Turto klasė, įprastai naudojama apsidraudimui nuo infliacijos, pradeda labai panašėti į rizikingą spekuliacinį turtą. Kita vertus, svyruojanti dolerio pozicija verčia investuotojus ieškoti kitų užuovėjų.

KOMENTARAS

Baltijos šalių perspektyvos 2026 metais: didžiausiu potencialu išsiskiria Lietuva

Baltijos šalys į 2026 metus žengia makroekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau toliau demonstruoja atsparumą ir rodo laipsniško atsigavimo požymius. Didžiausiu potencialu visame regione išsiskiria Lietuva, o artėjant naujiems metams, kyla klausimas, kaip šį potencialą išlaikyti ir paversti tvariu augimu.

KOMENTARAS

Karšta kova dėl ES ilgalaikio biudžeto

Artėjant metų pabaigai, Briuselyje toliau intensyviai vyksta politikos formavimas, o derybos dėl Europos Sąjungos (ES) ilgalaikio biudžeto tampa vis intensyvesnės. Pasak vieno ES diplomato, šios derybos dėl „daugiamečio finansinio plano“ (DFP), kuris apima ES išlaidas 2028–2034 m., tampa „sunkiausiomis ES istorijoje“. Liepos mėnesį Europos Komisija (EK) be gėdos pasiūlė beveik padvigubinti savo išlaidas nuo maždaug 1,2 trln. eurų per septynerius metus iki 2 trln. eurų, nepaisant to, kad šį rudenį Europos Audito Rūmai išleido „neigiamą“ nuomonę dėl ES išlaidų šeštus metus iš eilės.

KOMENTARAS

Kaip priimti sprendimą dėl II pakopos: 5 klaidos, kuriomis vadovaujasi dauguma

Pinigų tema retai palieka žmones abejingus, o diskusijos apie pensijas dažnai sukelia dar stipresnių emocijų. Netrukus daugiau nei 1,4 mln. žmonių Lietuvoje turės priimti sprendimą dėl savo finansinės ateities – pasilikti II pakopoje ar pasitraukti. Tai savotiškas zefyro testas visuomenei: vienas zefyras dabar, ar du – vėliau?

KOMENTARAS

„Lietuva 2050“ įrodė – strategija be žmonių neveikia

Verslo strategija visada buvo bandymas susitaikyti su paradoksu: ateitis neaiški, bet sprendimus priimti reikia dabar. Ilgą laiką šis paradoksas buvo sprendžiamas pasitelkiant prognozes, ekspertines analizes ir vadinamąjį racionalų planavimą. Tačiau šiandien, kai pokyčių tempas pranoksta daugelio organizacijų gebėjimą juos apdoroti, tampa akivaizdu – tradiciniai strategijos kūrimo būdai ima strigti.

KOMENTARAS

Ko tikėtis pensijų fondams 2026 metais

Šie metai finansų rinkose buvo kupini įvykių, sukėlusių rimtų iššūkių ir kartu suteikusių progų pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Pasaulio akcijų indeksai keliavo „amerikietiškais kalneliais“. Metų pradžioje pasaulio akcijų indeksas kilo apie 5 proc., vėliau, investuotojus išgąsdinus JAV prezidento paskelbtiems muitams, smuko beveik 20 proc., o metų pabaigoje vėl pasiekė rekordines aukštumas. Pensijų fondams tokia dinamika reiškia ne tik svyruojančius trumpalaikius rezultatus, bet ir būtinybę nuosekliai valdyti riziką ilguoju laikotarpiu.

KOMENTARAS

Lietuvių meilė hibridams – vis karštesnė

Europos Komisija atšaukė draudimą nuo 2035 metų parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Tačiau Europos rinka ir toliau sėkmingai pildosi hibridiniais modeliais. Perėjimą prie švaresnio transporto žymintis pasirinkimas, atrodo, virto ilgalaikiu vartotojų sprendimu, kuris vis labiau pagrįstas įperkamumu.

KOMENTARAS

Sudie, 2025-ieji, sveiki, 2026-ieji: koks šių metų Lietuvos „metų žodis“?

Šiomis dienomis antraštės mirga pranešimais apie „metų žodžius“, kuriuos skelbia didieji pasaulio žodynai ir portalai. Terminas „Rage bait“ buvo paskelbtas Oksfordo metų žodžiu 2025-iesiems, „Parasocial“ – Kembridžo žodyno metų žodis, „Vibe coding“ – „Collins“ žodyno metų žodis. Tai metas, kai kalbos profesionalai mėgina sutalpinti dvylika mėnesių į vieną žodį ar sąvoką, apibendrinančią visų metų nuotaiką. Tad natūraliai kyla klausimas – koks žodis galėtų apibūdinti mūsų pačių 2025-uosius?

KOMENTARAS

Lietuvos pensininkų skurdo lygis – vienas didžiausių Europoje

Lietuvos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išgyveno spartų augimo laikotarpį, kuris lėmė ir gerėjančias pragyvenimo sąlygas. Vien vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo 2015 m. išaugo daugiau nei tris kartus ir 2025 m. antrąjį ketvirtį siekė apie 2387 eurus. Tačiau viena visuomenės grupė tokio progreso nejaučia. Lietuvoje gyvenančių pensininkų skurdo rizikos lygis šiemet sudaro net 37,8 proc.

KOMENTARAS

2026 m. ekonomikos kryptis – kurios sritys augs sparčiausiai?

2026-ieji pasaulio ekonomikai atneša išskirtinę nežinomybę. Ekonomikos netikrumas šiuo metu yra kelis kartus didesnis nei pandemijos laikotarpiu. Tai lemia atsargesnį įmonių, investuotojų ir vartotojų elgesį bei kuria aplinką, kurioje prognozuoti tampa gerokai sunkiau. Vis dėlto, nepaisant pasaulinių rizikų, keliems sektoriams Lietuvoje prognozuojami palankūs metai.