IQ.LT

Meniu

sekmadienis, gruodžio 14 d.

Kodėl perdozavome gerovės?

Iš pirmo žvilgsnio Lietuva – įkvepianti sėkmės istorija. Per tris dešimtmečius padarėme tai, kas ilgai atrodė neįmanoma, o šalies rezultatai šiandien arčiausiai Vakarų, lyginant su visu nepriklausomybės laikotarpiu. Ir vis dėlto akivaizdu – gerovė, kuri taip ilgai buvo mūsų siekiamybė, ima virsti savotišku nuodu. Nes jos perdozavome. Praradome alkį. Pametėme kryptį.

Lietuva išlaiko spartų atlyginimų augimo tempą. Ar jis tvarus?

Švieži Sodros duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius – 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių. Vis dėlto, aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.

Nuolaidų sezono metu efektyviausia – 48 valandų taisyklė

Vos perskaičius žodį „akcija“ daugeliui tampa sunku susivaldyti ir nepulti pirkti. Impulsyvų išlaidavimą dar labiau skatina nuolaidų sezonai, tokios progos kaip „juodasis penktadienis“ ar kalėdiniai išpardavimai, kai mūsų pašto dėžutes užplūsta naujienlaiškiai apie nuolaidas, o socialiniuose tinkluose gausėja nuomonės formuotojų raginimų įsigyti vis naujų daiktų už kaip skelbiama geriausią kainą. Kaip tokiose situacijose suvaldyti norą impulsyviai pirkti?

Pasitikėjimo pliūpsnis – lietuviai nusiteikę sėkmingai investuoti

Mano pensijų fonduose sukaupti pinigai galėtų duoti didesnę investicinę grąžą. Tuo tiki gan didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai gali tapti priežastimi atsiimti lėšas iš savo antros pakopos pensijų fondo ir pradėti nuosavą investavimo kelią – su posūkiais, duobėmis ir pakilimais. Paradoksalu, kad, artėjant pokyčiams, visuomenėje tarsi išblėso įvairios baimės, kurias aiškiai rodė ankstesni tyrimai apie žmonių nuostatas investavimo klausimais.

Stipri šalis prasideda ne nuo diplomų, o nuo gebėjimų

Iki gruodžio 1 dienos Lietuva turi apsispręsti: ar tikime savo vaikais ir jų gebėjimu augti, ar tiesiog nuleidžiame kartelę ir apsimetame, kad problemų nėra. Šis sprendimas nulems daugiau nei egzaminų tvarką – jis pasakys, ar mūsų šalies sėkmė priklausys nuo tikrų gebėjimų, ar tik nuo gražiai atrodančių popierių ir išlaikyto „veido“ tarptautinės statistikos lentelėje.

JAV – augimo nuotaikos, Europa bando vytis, bet ne itin sėkmingai

JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko.

Akcizai ir kontrabanda – ant EK svarstyklių lėkščių

Europos Komisija svarsto Tabako akcizų direktyvos pokyčius, kurie numato, kad EK galėtų nustatyti vienodą minimalų tabako gaminių akcizo tarifą visoms valstybėms narėms, o dalį surinktų pajamų tiesiogiai pervesti į ES biudžetą.

Priedai prie atlyginimo Lietuvoje: kiek, kam ir už ką?

Lietuvoje kintamieji priedai jau tapo ne išimtimi, o įprasta atlygio politikos dalimi. Tryliktasis atlyginimas, mėnesiniai ar ketvirtiniai priedai šiandien yra neatsiejama daugelio organizacijų motyvavimo sistemos dalis. Jie atspindi ne tik įmonės finansinę būklę, bet ir jos gebėjimą laiku pastebėti, įvertinti bei atlyginti už pasiektus rezultatus. Tačiau kam jie dažniausiai išmokami, kokio dydžio sumos pasiekia darbuotojus ir kokią vietą šie priedai užima darbdavių biudžete?

Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?

Banko kortelė – neišsenkantis pinigų šaltinis. Šis įspūdis dažnai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrinėti tėvų atsiskaitymus parduotuvėse. Ne

Milijardas iš pensijų – į prekybos centrus: trumpa euforija, už kurią mokėsime ateityje

Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigaliosianti antrosios pakopos pensijų reforma gali tapti vienu reikšmingiausių ekonomikos įvykių per pastaruosius metus. Oficialiai ji pristatoma kaip galimybė suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkant savo santaupas, tačiau platesniame kontekste tai atrodo ir kaip netiesioginis fiskalinės politikos manevras – būdas trumpam suaktyvinti vidaus vartojimą, kai ekonomikos išorinis variklis, eksportas, ima strigti.

Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba

Ar nacionalinio karinio-politinio saugumo siekiai papildo, o gal prieštarauja socialinio saugumo ir demokratijos siekiams šiuolaikinėse gerovės valstybėse? Gal, vietoje socialinių išlaidų skiriant lėšas gynybai, visiškai dėl kitos priežasties nebeturėsime Europoje taip reikalingo atgrasymo poveikio? Štai ties kuo fokusuojasi dabartinis finansų perskirstymo klausimas Europos šalyse, ypač – po to, kai JAV nutarė sumažinti savo karinį dalyvavimą Europoje.

Minint pasaulinę taupymo dieną: neįdarbinti pinigai finansinės ramybės neatneš

Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam?

Darbas viešajame ir privačiame sektoriuose – kur baigiasi skirtumai ir prasideda bendros taisyklės?

Darbuotojų įsitraukimas tendencingai mažėja – Europoje 2025 m. jis siekia vos 13 proc. – o tai kelia klausimą, ką organizacijos gali padaryti, kad darbas taptų tikrai įtraukiančiu ir prasmingu. Viešasis ir privatus sektoriai dažnai suvokiami kaip priešingybės, bet abiejose sistemose darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą lemia panašūs dalykai. Pažiūrėkime, ką viešasis ir privatus sektorius gali pasiūlyti darbuotojams, kad darbas taptų tikrai „geru“.

Lietuvos ekonomika lėtina apsukas

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ūkio pulsas sulėtėjo, prekių eksporto varikliai ėmė strigti, tačiau atsparumą palaiko vidaus paklausa.

ŽYMA
KOMENTARAS