XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje Jungtinės Tautos įrengė lauko aerodromą Ngaroje, vakariniame Tanzanijos pakraštyje, kad galėtų aprūpinti pabėgėlių stovyklas prie Burundžio sienos. Prabėgo trys dešimtmečiai, ir aerodromas pritaikytas kitiems poreikiams. Per praėjusius metus jame nutūpė apie tuziną lėktuvų, atskraidinusių nebe humanitarinės pagalbos darbuotojus, o potencialius investuotojus. Viena neseniai atskridusi grupė, prie kurios prisijungė ir „The Economist“ žurnalistai, sulipo į visureigių konvojų ir nuvažiavo ta kalvota, žalia rytinės Afrikos dalimi pro žemdirbius, mojančius aprūdijusiais kauptukais tarsi golfo žaidėjai, besiruošiantys kirčiui.